Apie tai, kokių filmų reiktų nepraleisti, kokie kūrėjai lankysis festivalyje ir kokią mintį į Kauną atneša šių metų festivalis – 15min pokalbis su Tarptautinio Kauno kino festivalio direktore Jurga Liutvinskiene.
– Koks bus šių metų Kauno kino festivalis: kuo jis išskirtinis, kitoks? Kokią žinią festivalis šiemet atneša?
– Šių metų festivalis kviečia iš naujo atrasti santykį su aplinkiniu pasauliu ir su kinu. Jubiliejinio festivalio programos filmuose bei renginiuose bus kalbama apie įvairius socialinius, ekologinius, visuomeninius klausimus, nagrinėjama atminties ir istorijos tematika.
Viena ryškiausių festivalio minties linijų – tai vandenyno – kaip politinės, istorinės ir ekologinės erdvės tema. Ji plėtojama daugelyje festivalyje rodomų filmų. Šiuos filmus jungia programa „Vandenynai vardan žemiškojo išlikimo“.
Kauno kino festivalio programa talpina klausimus, kas yra kinas ir apskritai – kas yra audiovizualinė kultūra, kokios jos galimybės kurti naujas reikšmes. Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra, svarbiausia – klausimų kėlimas.
Viena ryškiausių festivalio minties linijų – tai vandenyno – kaip politinės, istorinės ir ekologinės erdvės tema.
Kauno kino festivalis kviečia tai daryti audiovizualinėmis priemonėmis, kurdamas erdvę šiems pokalbiams ir kviesdamas susirinkti bendraminčius bei tuos, kuriems tai gali būti pirmoji pažintis su kitokiu, į žanrų rėmus netelpančiu kinu.
– Kiek filmų bus rodoma ir kokių šalių kūrėjų?
– Bus parodyta 50 filmų iš viso pasaulio. Džiaugiamės plačia geografija – rodysime filmus iš Prancūzijos, Dominikos Respublikos, Belgijos, Brazilijos, Čilės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių. Šiemet nemažai dėmesio skiriame Kanados kinui – parodysime 12 trumpametražių ir 7 ilgametražius filmus.
Į festivalį sugrįžta ir lietuvė videomenininkė Emilija Škarnulytė, atvežanti naujausiąjį savo filmą „Sirenomelija“, kurio pasaulinė premjera įvyko šių metų Berviko muzikos ir medijų meno festivalyje.
– Akcentuojate Kanados kiną. Kodėl būtent jis?
– Kanados kinas Kauno kino festivalyje figūruoja jau nuo 2010 metų, kai festivalis Lietuvai pristatė bene ryškiausią šiuolaikinio Kanados kino režisierių Xavierą Dolaną, kurio filmas „Įsivaizduojamos meilės“ („Les Amours Imaginaires“, 2010) šiemet simboliškai sugrįžta į festivalį. Kaune taip pat lankėsi režisierius Denis Côté, vienas garsiausių Kvebeko kino autorių.
Išties Kanados kinas – unikalus, tačiau Lietuvoje dar mažai pažįstamas reiškinys, todėl džiugu mūsų publikai pristatyti mūsų žvilgsnį į jį. Mums įdomūs tie Kanados autoriai, kurie kritiškai apmąsto vietą bei laiką, kurie nepataikauja ir nėra akli šių dienų skauduliams.
Specialiai nemažai dėmesio skyrėme senųjų vietinių Kanados gyventojų kinui. Taip pat pasinaudojome proga pristatyti Kanados kino įvairialypumą, atrinkę labai stiprias šiuolaikinių, tarptautiniuose kino festivaliuose apdovanotų trumpametražių filmų programas, pavadintas „Atminties architektūra“ ir „Atradimai“.
– Kokius filmus išskirtumėte, ko kino mylėtojai neturėtų praleisti?
– Kai programoje yra 50 filmų – visi jie yra svarbūs. Programą sudaro viso keturios paprogramės: „Platus kampas“, „Anouk de Clercq ir Emilijos Škarnulytės pokalbis“, „Vandenynas vardan žemiškojo išlikimo“ ir Kanados filmų programa bei kiti specialūs renginiai.
Festivalio atidarymo filmas „Užmaršties eilės“ (2017) žiūrovus nukelia į magiškojo realizmo kupiną istoriją, keliančią tapatybės, atminties ir visuomeninių užmaršties procesų klausimus.
Prancūziško kino mėgėjams rekomenduojame kino grando Bruno Dumonto naujausiąją juostą „Žanetė. Žanos d‘Ark vaikystė“ (2017), į legendinės prancūzų herojės vaikystę žvelgiančią itin netikėtai – pro miuziklo rėmus.
Išsiilgusiems romantikos – filmai „Dreifas“ (2017), „Švytuoklė“ (2017) ir, žinoma, „Labai romantiška“ (2016), skirtingai, tačiau jautriai nagrinėjantys žmonių santykių dinamiką.
Kauno kino festivalio programos filmai klausia, kokia yra kita kino meno ateitis – kas yra kinas, kaip jis susijęs su atmintimi, istorija, nacionaline tapatybe? Itin žymaus Amerikos kino režisieriaus Thomo Anderseno filmas-esė „Mūsų kadaise turėtos mintys“ (2015) žvelgia į legendinius kino istorijos momentus pro prancūzų filosofo Žilio Deliozo minčių prizmę, o Filipos César darbas „Kino archeologija“ (2017) tyrinėja unikalių, neseniai atrastų Naujosios Gvinėjos kino archyvų sąveiką su šios šalies nacionaline tapatybe. Isiah Medinos, dažnai vadinamo Kanados avangardinio kino ateitimi, darbas „88:88“ (2015) filmų kritikų buvo pavadintas šedevru, išplėtusiu to, ką laikome kinu, ribas.
Nebyliojo kino ir muzikos mylėtojams šių metų festivalis yra paruošęs ypatingą staigmeną: gruodžio 7 dieną 18 valandą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje belgų menininkė ir muzikos terapeutė Hilde Nash gyvai akomponuos nebyliojo kino klasikai – legendinei Busterio Keatono komedijai „Šerlokas Jaunesnysis“ (1924) bei nepakartojamai Herzo Franko dokumentikai „Dešimčia minučių vyresni“ (1978).
– Kokie kūrėjai festivalyje lankysis? Kokiuose miestuose, kada žiūrovai galės su jais susitikti?
– Kaune lapkričio 30 dieną ir gruodžio 2 dieną vyks susitikimai su filmo „Užmaršties eilės“ režisieriumi, šiuo metu JAV gyvenančiu irakiečiu Alireza Khatami.
Pasaulinė „Užmaršties eilių“ premjera įvyko prestižiniame tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, kur filmas „Orizzonti“ programoje laimėjo geriausio scenarijaus apdovanojimą, taip pat Tarptautinės kino kritikų asociacijos „FIPRESCI“ geriausio filmo prizą, INTERFILM apdovanojimą.
Gruodžio 3 dieną filmo „88:88“ seanse dalyvaus ir pats jo režisierius Isiah Medina, kuris tituluojamas daugiausia žadančiu avangardinio kino kūrėju Kanadoje.
Viešės Andrew Stasiulis, lietuvių kilmės režisierius iš JAV, kurio debiutinio filmo „Įsakymai“ (2017) premjera Lietuvoje įvyks gruodžio 5 ir 9 dienomis. A.Stasiulis Kauno technologijos universitete taip pat ves paskaitą „Karas ir medijos: mūšio vaizdinio fenomenas“ apie karo vaizdavimą kine, kompiuteriniuose žaidimuose ir kitoje medijoje.
Labai džiaugiamės į festivalį sugrįžtančiomis menininkėmis Emilija Škarnulyte ir Anouk De Clercq. Kauno menininkų namuose gruodžio 8 d. menininkės pakvies į pokalbį apie kūrybinius impulsus, kūrybinių praktikų specifiką, bendradarbiavimą su tiksliųjų mokslų tyrimo centrų atstovais.
Belgijos menininkė Anouk De Clercq dalysis įžvalgomis apie menininkų dalyvavimą audiovizualinėje kūryboje. Ji skaitys paskaitą „Menininkų audiovizualinės kūrybos bei sklaidos ypatumai“ gruodžio 5 d. Kauno menininkų namuose bei gruodžio 6 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje.
– Pernai festivalio nebuvo. Kodėl?
– 2016 metais festivalis neturėjo finansavimo ir kauniečiai neteko galimybės dalyvauti savo miesto kino festivalyje. Tačiau mes per daug mylime kiną ir Kauną, todėl nenuleidome rankų ir šiemet grįžtame su naujomis jėgomis bei pasirengę susitikimui su pasiilgta festivalio publika.
– Kokiuose miestuose ir erdvėse vyks festivalis?
– Kaune kino festivalio renginiai ir filmų seansai lapkričio 30 – gruodžio 13 d. vyks „Romuvos“ kino centro salėje Kauno dramos teatre, KTU Kultūros ir renginių centre, Kauno menininkų namuose bei M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Vilniuje festivalis viešės gruodžio 7–13 d. kino teatre „Pasaka“, Panevėžyje – gruodžio 15–17 d. kino teatre „Garsas“.
