Dabar kinas turi tiek skirtingų spalvų ir funkcijų, kad traktuoti jį kaip pramogą, būtų tiesiog trumparegiška. Juk nebe reikalo atsirado kino edukacija, kuri siekia, kad vaikai ir jauni žmonės suprastų, kad gali stebėti, lyginti ir interpretuoti kiną savaip. Atsiranda vis daugiau naujų kino projektų, kurie siekia parodyti, kokios skirtingos gali būti kino formos ir, kad kinas – ne tik pramoga, bet ir galimybė mokytis bei pažinti.
Vienas smagiausių pažinimo būdų – kino stovyklos, kuriose jaunuoliai susipažįsta, mokosi, kartu filmuoja. Jau trečius metus iš eilės Kauno kino centras „Romuva“ organizuoja kino stovyklą „Filmuoju Kauną“, kurios metu susipina kino ir miesto pažinimas. Apie tai, kuo ši stovykla naudinga vaikams ir kodėl svarbu ugdyti jaunąją kartą, kalbėjomės su kino centro „Romuva‘‘ edukacinių programų koordinatore Gintare Pranarauskaite.
– Papasakokite apie stovyklą ,,Filmuoju Kauną‘‘. Kaip kilo idėja organizuoti kino stovyklą kurioje svarbus ne tik kino, bet ir savo miesto pažinimas? Kokie yra pagrindiniai jūsų tikslai?
– Idėja atsirado labai natūraliai. Aš pati esu kaunietė, labai myliu savo miestą, randu jame labai daug visko. Neatsitiktinai ir dirbu Kauno kino centre „Romuva“ – tiek istoriškai, tiek kultūriškai svarbioje Kaunui įstaigoje. Tad norėjosi kažkaip tą meilę miestui ir kinui apjungti, įprasminti. Taip ir atsirado projektas „Filmuoju Kauną“. Jame siekiame pažadinti susidomėjimą miesto kultūra, architektūra ir istorija per kameros objektyvą.
– Stovykla skirta 14–18 metų moksleiviams, tokio amžiaus žmonės priklauso vadinamąjai ,,Y‘‘ kartai. Ši karta yra labai ambicinga, tad kuo ši stovykla gali juos sudominti ir kaip ji galėtų pateisinti jų lūkesčius?
– Pati stovyklos programa ir yra skirta tokiems žmonėms, kurie nori daug sužinoti, patirti, bet nenori daug ir nuobodžiai mokytis. Tai naujas, inovatyvus mokymasis, nes jis vyks per žaidimus, orientacines varžybas, įvairias užduotis ir veiklas. Teorinės informacijos bus labai nedaug tam, kad visas žinias būtų galima pačiupinėti patiems. Neatsitiktinai kviečiamas kino lektorius iš Didžiosios Britanijos Mikel Iriarte, užsienietis, kuris niekada nebuvęs Kaune. Kodėl? Tam, kad dalyviams padėtų naujai pažvelgti į savo miestą, be išankstinių stereotipų, stigmatizacijos ar patoso. Tai leis dalyviams pamatyti savo miestą svečio akimis, kitaip jį vertinti, galbūt, labiau pamilti.
– Stovykloje netrūks pramoginės ir techninės veiklos. Tačiau prioritetą skirsite veiklai, kuri ugdys jaunimą kultūriniu aspektu. Kodėl svarbu ugdyti vaikus už mokyklos ribų?
– Manau svarbu visapusiškai ugdytis. Tiek pramoginė, tiek techninė ir kultūrinė sritys, visos svarbios. Pramoginę veiklą, galbūt, pervadinčiau socialine. Bendravimas, savęs ir kitų pažinimas yra labai svarbus ugdymo procese, ypač paauglystėje. Pagaliau ir švietimo įstaigos pradeda atsižvelgti į emocinio intelekto svarbą. Šioje stovykloje mes taip pat skirsime tam daug dėmesio, nes filmavime labai svarbus komandinis darbas, susitarimas, atsakomybė vieniems prieš kitus. Mokysimės dirbti kartu, atvirai bendrauti, priimti vieni kitus, gerai jaustis net ir įtemptose situacijose. Be antrosios, techninės dalies negalime įsivaizduoti gero ir kokybiško kino, tad žinoma, kad vyks ir labai intensyvūs 6 val. trukmės montavimo kursai, kameros darbo mokymai.
Ši stovykla skiriasi nuo kitų kino stovyklų tuo, kad čia ypatingas dėmesys skiriamas savo miesto aplinkai, naujų netikėtų vietų ieškojimui, pažinimui. Kaunas šioje stovykloje atliks vieną pagrindinių vaidmenų kuriamuose dalyvių filmukuose. Ieškosime įdomių Kauno vietų, įdomių kadrų, galbūt žymių Kauno personažų, stebėsime Kauno architektūrą, gatves, aplinką. Ieškosime tų erdvių ne tik išoriškai, bet stengsimės jas pajausti, sužinoti jų istoriją, tą jausmą padės sukurti mūsų draugai ir partneriai VŠĮ „Atminties vietos“ ir „Ekskursas“.
Stovykla vyks rugpjūčio 21 – 25 d. Kauno kino centre „Romuva“.
