Pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui ir operatoriui Eitvydui Doškui už filmą „Čia buvo Vilnius“, „už šiuolaikišką dialogą su poetinės dokumentikos tradicija ir vaizdo jėgą, išreiškiančią miesto dvasią“. Filmo premjera įvyko šių metų rudenį – E.Doškaus filmas atidarė Vilniaus tarptautinį dokumentinių filmų festivalį (VDFF).
„Čia buvo Vilnius“ sukurtas remiantis klasika tapusiu režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmu „Laikas eina per miestą“. Kai kurių operatoriaus užfiksuotų gyvenimo fragmentų nebėra, tačiau filmas ne tik liudija tai, kas išbluko užmarštyje, bet ir žvilgteli į tai, kas dar laukia. Dokumentinį esė „Čia buvo Vilnius“ sausio mėnesį bus galima pamatyti Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje, jį planuojama rodyti kino seansuose, skirtuose Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas Lino Mikutos dokumentiniam filmui „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ – „už portretą, pasakojant įstabią kūrybos ir namų ilgesio istoriją. Pasaka filmo autoriaus, „Mončys – menininkas, kuris sugebėjo sujungti archajišką lietuvišką pasaulėjautą su moderniausiu Vakarų Europos menu. Tai reiškinys, kuriame galime iš naujo suvokti save, kaip unikalią kultūrą, globaliuose pasaulio kontekstuose“. „Šie įvertinimai tarp kino profesionalų, ko gero, yra patys svarbiausi“, – priimdamas diplomą sakė L.Mikuta.
Antru specialiuoju LKS diplomu „už vaizduotę žadinančią kelionę į lietuvių kino netyrinėtas žanro teritorijas“ apdovanota distopijos „Vesper“ režisierė Kristina Buožytė. Kartu su bendraautoriumi Bruno Samper, K.Buožytė filme „Vesper“ mokslinės fantastikos žanro pagalba kalba apie aktualiomis, bendražmogiškomis šiuolaikinę visuomenę jaudinančiomis temomis. „Vesper“ premjera įvyko Karlovi Varų kino festivalyje Čekijoje, filmas jau pelnė ne vieną tarptautinių festivalių apdovanojimą įvairiose kategorijose, tarp jų – geriausio filmo prizus Isla Calavera ir Manisos festivaliuose Ispanijoje, skirtuose fantastiniam kinui. Apdovanojimų metu K.Buožytė sakė, kad „svarbu, jog Lietuvos kinas auga, plečiasi. Režisieriai tyrinėja įvairiausius būties aspektus ir jų balsai labai skirtingi“.
Šįmet LuKaS apdovanojimų komisiją sudarė kino režisierius Algimantas Puipa (komisijos pirmininkas), kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, kino kritikės Živilė Pipinytė ir Rasa Paukštytė, animacinio kino režisierius Valentas Aškinis.
Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas.
Režisierius, Lietuvos kinematografininkų pirmininkas Arūnas Matelis, sveikinęs kolegas, sakė, kad profesionalų bendruomenės apdovanojimai visose šalyse yra vertinami labiausiai, į jų sprendimus įsiklausoma. „Šis apdovanojimas skiriamas už kino kalbą, už unikalų kūrybinį gestą. Ir dar – nepaisant sunkaus laiko, gero kino sukuriama daug, tai nuostabus jausmas“, – sakė A.Matelis.
Prieš dvi savaites pirmą kartą buvo įteiktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizas už indėlį į kino kultūrą. Jį sąjungos gildijų patikėtinių sprendimu pelnė kino režisierė, pedagogė Giedrė Beinoriūtė už knygą „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Apdovanojimas knygos autorei buvo įteiktas Lietuvos meno kūrėjų asociacijų apdovanojimų vakare lapkričio 29 d.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
