#metoo judėjimo paskatintas laiškas adresuotas Kultūros ministerijai, Lietuvos kino centrui (LKC) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA).
Jame suformuluoti penki pagrindiniai tikslai:
- Rasti lėšų edukacijai apie seksualinį priekabiavimą, smurtą ir teisingą darbo etiką filmavimo aikštelėje visiems kino profesionalams, kad būtų išvengta seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto atvejų ateityje;
- Imtis papildomų priemonių siekiant, kad už vienodą darbą vyrams ir moterims būtų gaunamas vienodas finansavimas;
- Formuoti suvokimą, jog nėra „moteriškų“ ar „vyriškų“ profesijų režisūros, operatorystės, kino dailės ir kitose srityse;
- Įtraukti į darbo sutartis papildomas sąlygas apie darbo etiką ir galimas sankcijas, ją pažeidus;
- Siekti užtikrinti lyčių ir kitokią įvairovę vertinimo komisijose ir kitose galios pozicijose.
Šiuo metu atvirą laišką pasirašė jau daugiau nei 600 žmonių.
Atsakingos institucijos raginamos iki birželio 1 d. pateikti savo atsaką į laiške suformuluotus reikalavimus, bei siūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją.
Kaip 15min teigė kultūros ministrės patarėja Rita Grumadaitė, ministerija palaiko peticijos iniciatyvą konstruktyviai siekti pokyčių.
„Šiems pokyčiams atsirasti yra teisinės prielaidos. Dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Kultūros ministerija patvirtino Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles, kurios aiškiai reglamentuoja profesinės veiklos ir elgesio reikalavimus, taip pat elgesį bendraujant su bendradarbiais. Taisyklės apibrėžia labai plačią neleistino diskriminavimo sąvoką, į kurią patenka ir šioje peticijoje minimi reikalavimai. Nurodoma net tai, kad bendraujant negalima vartoti įžeidžiančių žodžių ar gestų, taip pat netoleruojamas asmens įžeidinėjimas, žeminimas. Įstaigų vadovai turi užkirsti kelią patyčioms, psichologiniam smurtui, šalinti nesutarimų priežastis“, – sakė R.Grumadaitė.
Jos teigimu, principinga Kultūros ministerijos laikysena ir griežtas vertinimas, kai pasitvirtino gauta informacija apie nederamą Panevėžio Juozo Miltinio teatro vadovo Lino Marijaus Zaikausko elgesį, tapo rimtu signalu kultūros ir meno bendruomenei, kad toks elgesys toleruojamas nebus.
„Peticijoje minimo lyčių lygybės principo laikomasi sudarant Kultūros ministerijos jurisdikcijoje esančias komisijas. O edukacinės programas konkurso keliu finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Norime pakviesti visas menininkų, kūrėjų visuomenines organizacijas atsiliepti į peticijoje keliamus reikalavimus ir kartu prisidėti prie jų įgyvendinimo“, – teigė ministrės patarėja.
15min atsiųstame komentare teigiama, jog laiške išdėstytus siūlymus LKC planuoja aptarti susitikime su kino organizacijų atstovais, nes dalį klausimų įmanoma spręsti tik kartu su kino srityje veikiančiomis įmonėmis bei organizacijomis.
„Šiuose susitikimuose dalyvauja Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos, Autorinio kino aljanso, Lietuvos animacijos asociacijos atstovai. Lietuvos kino centras, remdamasis atliekamo tyrimo „Moteris kino industrijoje“ rezultatais, gerąja tarptautine praktika bei kino industrijos organizacijų pasiūlymais, pasirengęs tobulinti finansavimo mechanizmus. Šiais metais bus pristatytas EURIMAGES fondo darbo grupės rengiamas Seksualinio priekabiavimo prevencijos ir žmogaus orumo darbo vietoje užtikrinimo etikos kodeksas, kuris galėtų tapti pagrindu sutarimui nacionalinėse kino industrijose. Lietuvos kino centras taip pat ieškos sprendimo dėl edukacijos priemonių minėtomis temomis finansavimo“, – rašoma LKC komentare.
Pasak LMTA Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Beatos Baublinskienės, LMTA pasisako už moterų lygiateisiškumą ir orumą Lietuvos kino industrijoje.
„LMTA etikos kodeksas nurodo, kad akademinės bendruomenės nariai, vadovaudamiesi kolegialumo ir pagarbos principu, puoselėja toleranciją ir pagarbą žmogaus orumui, laikosi lygių teisių ir galimybių principo, netoleruoja bet kokios formos diskriminacijos, asmeniškumo, priekabiavimo, piktnaudžiavimo valdžia, nepotizmo. Šiuo metu Lietuvos rektorių konferencijos iniciatyva yra sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvauja visų aukštųjų mokyklų atstovai. Grupė rengia naują akademinio sąžiningumo ir etikos gairių projektą, kuriame, be abejo, svarstomos ir priekabiavimo universitetuose problemos“, – sakė B.Baublinskienė.