„Neretai girdime posakį, kad nauja yra gerai pamiršta sena. Vis dėlto, „Pirmosios bangos“ filmams jis tinka ne iki galo, nes dauguma jų Lietuvoje, o gal net ir visame regione, niekada nebuvo rodyti. Būtent todėl šių metų atrankos kriterijumi tapo ne tiek kūrinių istorinė vertė, kiek jų šiuolaikiškumas, aktualumas šiandienai,“ – pasakoja festivalio sumanytojas Aleksas Gilaitis.
Praeities istoriniai procesai – dabarčiai suprasti
Festivalį atidarys anksčiausiai sukurtas programos filmas, 1914 metų belgų režisieriaus Alfredo Machino nebylus kūrinys „Karo prakeikti“, kuriame pasakojama skirtingose karo stovyklose atsidūrusių draugų istorija. Sukurtas prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pradžią Europoje, filmas stebina ne tik savo pranašišku tikslumu, bet ir techniniu išpildymu – ypač kruopščiai pritaikytomis spalvomis.
Kitas XX amžiaus pradžios sukrėtimų nuojautos pilnas filmas – šiemet 100 metų jubiliejų švenčianti rusų nebylaus kino meistro Jevgenijaus Bauerio melodrama „Mirštanti gulbė“, nufilmuota prieš pat Vasario revoliuciją Rusijoje ir uždrausta bolševikų šiems atėjus į valdžią. Filme vaizduojama tragiška meilės istorija – grėsmingų istorinių procesų alegorija, sukurta remiantis baleto „Gulbių ežeras“ temomis. Filmas bus rodomas iš 35mm archyvinės juostos.
Nuo pasaulio žymiausių iki nepelnytai pamirštų
Vienas žinomiausių festivalio programos vardų – prancūzų režisierius J.Renoir‘as, pelnęs pasaulinį pripažinimą už filmus „Didžioji iliuzija“ (1937) ir „Žaidimo taisyklės“ (1939). „Pirmoji banga“ pristatys ankstesnį jo kūrinį – 1932 metais sukurtą komediją „Išgelbėtas ponas Budu“, iš kurios įkvėpimo sėmėsi tokie prancūzų „Naujosios bangos“ atstovai kaip Francois Truffaut ir Jean-Lucas Godardas.
Šalia jo – vienas labiausiai gerbiamų japonų kino aukso amžiaus režisierių, dabar retai teprisimenamas geras Yasujirō Ozu draugas Hiroshi Shimizu, savo filmuose kėlęs opias socialines problemas. „Ponas Ačiū“ (1936) – humanizmu alsuojantis kelio filmas, ledžiantis suprasti, kad Didžiosios depresijos laikotarpio Japonijos problemos nėra tokios tolimos ir šiandienos Europai.
Prie žanrinio kino ištakų
Manantiems, jog fantastiniai, veiksmo arba siaubo filmai – išimtinai šiuolaikinio kino produktai, festivalio organizatoriai siūlo susipažinti su pirmaisiais darbais žanrinio kino istorijoje.
Pirmoji R. L. Styvenseno novelės „Dakratas Džekilas ir ponas Haidas“ ekranizacija – Johno S. Robertsono 1920-ųjų metų to paties pavadinimo siaubo filmas. Pirmasis „Oskaro“ apdovanojimas už garsą – pirmajame ir daugelio kritikų geriausiu laikomame kalėjimo filme „Už grotų“ (1930). Galiausiai – pirmas „stop-motion“ animacijos panaudojimas „Juros periodo parko“ pirmtake „Dingęs pasaulis“ (1925), pasakojančiame apie tolimą ekspediciją į dinozaurų apgyvendintą vietovę.
Susitikimas su žymiausiu kino monstru
„Filmas, kokio dar nebuvo ir kokį kitą dar negreit pamatys ekranas,“ – taip tarpukario Kauno laikraščiai pristatė kino teatrus užkariavusią 50-ies pėdų beždžionę, vardu King Kongas. Ir neklydo: joks iš daugelio „King Kongo“ tęsinių ir perdirbinių taip ir nesugebėjo prilygti 1933 m. originalui. Praėjus 84-iems metams, garsiausias visų laikų kino monstras grįš į Lietuvos ekranus Kaune ir Vilniuje, kad įrodytų, jog senas, tai dar nereiškia, kad pasenęs.
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 dienomis Vilniaus kino centre „Skalvija“ ir rugsėjo 15–17 dienomis Kaune, kino centre „Romuva“. Prieš kiekvieną seansą vyks kino tyrėjų, istorikų, kritikų ir kitų kultūros atstovų pristatymai, o nebylius kūrinius lydės gyvas akompanimentas.
