Drama pasakoja apie 2008-ųjų ekonominę krizę ir viename Lietuvos miestelyje iš gamyklos atleistą darbo ieškantį Vytą. Jo pečius užgula nuobodulys, naujo darbo ir naujos meilės bei paslaptingo vaikino, mačiusio Jėzų Kristų paieškos. Pagrindinį filmo personažą įkūnijo garsus aktorius Marius Repšys, pretenduojantis tapti geriausiu metų Lietuvos kino aktoriumi festivalio organizuojamuose apdovanojimuose. Šį vieną stipriausių ir aktualiausių lietuviško kino debiutų komentuoja kino istorikė Lina Kaminskaitė–Jančorienė.
Andriaus Blaževičiaus debiutinis filmas „Šventasis“ – drąsus, talentingas, įdomus naujosios lietuvių kino kartos manifestas. Dar labiau sustiprinantis pamažėl vykstančių permainų lietuviškame kine nuojautą. Filmu ironiškai žvelgiama į mūsų dabartį, įprastoje, dėl to dažnai nureikšmintoje kasdienybėje, įžvelgiant stebuklo troškimą. Todėl neatsitiktinai filme numanomas šventasis į mus žvelgia ne nudailintu „iš šventojo paveikslo“, o daugumai puikiai žinomo aktoriaus Mariaus Repšio kuriamo pagrindinio herojus Vytauto veidu.
Filmas vientisas, aiškus, režisūriškai išbaigtas. Todėl Blaževičius lengvai įtikina savo kuriamo pasaulio ir jo herojų dramų įtaigumu: dialogai gyvi, tikri, erdvės artimos, atpažįstamos, aktoriai organiški, susidirbę, o santūrus, diagetinis filmo garsas ir vaizdas, sustiprina išgyvenamo „čia ir dabar“ realizmo potyrį. Kuriant šiuos privalumus be jokios abejonės prisidėjo gausus jaunų lietuvių kino kūrėjų būrys: scenarijus rašytas drauge su dramaturgėm Tekle ir Marija Kavtaradzėm, vystytas su prodiusere Marija Razgute, vaizdo strategijos atrastos kartu su operatoriumi Linu Dabriška.
Šį filmą iš šiuolaikinio lietuvių kino filmografijos išskiria ne tik minėti privalumai, bet, svarbiausia tai, kad pagrindinė tema nepaskęsta vidiniuose režisieriaus slėpiniuose. Atvirkščiai, ji atskleidžiama įsiklausant į aplinką, visuomenę, kurioje Andrius ir mes visi gyvename. Tai filmas apie mus.
Blaževičiaus „Šventasis“ kaip ir šįmet pasirodęs Linos Lužytės „Amžinai kartu“ ženklina ateinant talentingą ir turinčią ką pasakyti naują lietuvių kino kūrėjų kartą.
