Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, motina su dukra (Elžbieta Latėnaitė) iš Kauno pasitraukė į Vakarus. Tėvas (Andrius Bialobžeskis) nespėjo į autobusą, nes pernelyg nuoširdžiai bendravo su sugėrovu–draugu. Po keliolikos metų tėvui pagaliau atsirado proga su dukra susitikti Berlyne. Tačiau šis miestas, kuris netrukus bus perskirtas siena, tapo slaptųjų tarnybų manevrų ir provokacijų lauku. Todėl toks laukiamas susitikimas, bijant provokacijų, vis atidedamas. Ar E.Latėnaitės herojė ryšis pasitikėti paslaugiuoju tėvo palydovu Aleksandravičiumi (Giedrius Arbačiauskas) ir jo kolega „KGB–istu“?
Išvados
Pagirtina, kad režisierius pasirinko originalią ir įdomią temą, kuri vienaip ar kitaip savo laiku palietė daugelį lietuvių šeimų. Ši ir daugelis kitų dramatiškų istorijų liudija, kad tokios mažos šalys tėra tik žaisliukas pasaulio galingųjų rankose. Todėl istoriją būtina priminti ir ją interpretuoti kino kalba. Tačiau gerų norų nepakanka. Filmo kūrėjai padirbėjo iš peties, rekonstruodami laikmečio atmosferą (daug dėmesio skirta autentiškoms laikmečio detalėms). Iš aktorių organiškumu išsiskiria talentingoji E.Latėnaitė.
Tik A.Bialobžeskis pernelyg lėtapėdis (gal toks tėtušio charakteris, dėl kurio jis ir prarado dukrą). Pagrindinis priekaištas autoriams – scenarijaus niuansai. Jame mažoka dinamikos ir kartu – energijos. Galbūt todėl, kad trūksta praleistų loginių jungčių. Kai kurie personažų veiksmai nelabai suprantami ir atrodo nemotyvuoti. Ypač finale, kai planuotas susitikimas kažkodėl nutraukiamas, nors abi pusės, įskaitant saugumiečius, to siekė. Režisierius akivaizdžiai tobulėja, tik reikia daugiau praktikos.
Faktai
„Kai apkabinsiu tave“ Lietuva, Lenkija ir Vokietija. 2010 m., 90 min.
Režisierius Kristijonas Vildžiūnas.
Vaidina: Elžbieta Latėnaitė, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas.
ĮVERTINIMAS 2/4
