Šiemet „Kino pavasario“ ekranuose: du kino genijai – François Truffaut ir Alfredas Hitchcockas, grupė „Beach Boys“, aktyvistė Malala, XIX a. čekų rašytojas Ladislavas Stroupeznický, Niujorko menininkė Laurie Anderson, Argentinos politinė veikėja Evita ir ekscentriškasis choreografas O. Naharinas. Kiekviena iš juostų paveiks savaip – jaudins, įkvėps, sukrės, stebins.
Padeda suprasti – „Hitchkockas/Truffaut“
Filmo pavadinimas akimirksniu turėtų priversti suklusti kiekvieną sinefilą. Tai – ne apgaulinga antraštė, o tikrų tikriausias dokumentinis filmas, kuris, yra šansų, gali užpildyti supratimo spragas apie dviejų praėjusio amžiaus kino meistrų – prancūzo François Truffaut ir britų kilmės Alfredo Hitchkocko – kūrybą. Ypač tiems, kurie nėra susidūrę su 1966 metais Truffaut ir Hitchkocko pokalbių knyga, vadinta kino kūrėjų biblija. Knygą Truffaut parašė po to, kai 8 dienas Paryžiuje tête-à-tête kalbėjosi su Hitchkocku. Prancūzų režisierius teigė, jog knygoje atskleidžiamos Hitchkocko kūrybos paslaptys ir mįslės.
Filmo režisierius, Niujorko kino festivalio direktorius Kentas Jonesas filme naudoja originalius garso įrašus, kurie buvo laikomi dingusiais, filmų ištraukas ir kalbina Wesą Andersoną, Martiną Scorsese, Richardą Linklaterį, Davidą Fincherį ir kitus žinomus kino kūrėjus.
Atskleidžia – „Meilė ir malonė“
„Meilė ir malonė“ („Love & Mercy“) – spalvingas biografinis filmas apie 7-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjusios amerikiečių grupės „Beach Boys” ašį – lyderį Brianą Wilsoną. Hitų „I get around“, „Surfin USA“ autorius audringai gyvena, grupė skinasi kelią į sėkmę, tačiau netikėtai Brianui pradeda kilti psichologinių sveikatos problemų.
B. Wilsoną filme įkūnijo žinomi aktoriai Paulas Dano ir Johnas Cusackas, kurių vaidyba nominuota „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“. Dramą teigiamai įvertino ir pats grupės lyderis.
Filmo kūrėjas Billas Pohlandas labiau pažįstamas kaip kino prodiuseris. Jis prodiusavo ne vieną „Oskaro“ statulėle apdovanotą filmą, pavyzdžiui, „12 vergovės metų“ ar „Kuprotas kalnas“.
Sujaudina – „Šuns širdis“
„Šuns širdis“ („Heart of a Dog“) – amerikiečių menininkės Laurie Anderson istorijos apie meilę ir mirtį.
Filmas kupinas prasmių: iš vienos pusės jis kviečia interpretuoti, tačiau tuo pačiu tam priešinasi.
Kompozitorė, elektroninės muzikos meistrė ir performansų atlikėja Laurie Anderson asmeniškai iš įvairių vaizdinių dėlioja mozaiką apie savo vaikystę, motiną ir kalytę Lolabelę. Eklektišką pasakojimą papildo filosofinės ir politinės temos, įvairių technikų mišinys. Filme ji supina animaciją, 8 milimetrų kamera filmuotus kadrus ir stebėjimo kamerų medžiagą. Visa tai lydi jos kurta muzika.
Menininkė „Šuns širdį“ paskyrė savo mirusiam vyrui Lou Reedui (1942–2013), kurio daina „Turning Time Around“ užbaigia filmą.
Išjudina – „Ponas Gaga“
Daugyje filmų dažnai pasakojama apie žymius dainininkus ar svarbius politinius veikėjus, tačiau kur kas rečiau – apie žymius choreografus. Be to, retame filme pademonstruojama tiek daug šokio ir judesio kaip „Ponas Gaga“ („Mr. Gaga“).
„Gaga“ – šokio judesių kalba, kurią sukūrė modernaus šokio meistras Ohadas Naharinas. Ji ypatinga tuo, kad gydo, lavina ištvermę ir lankstumą, atveria jusles ir išlaisvina fantaziją. Filmas lyg šokio spektaklis. Be galo įdomu stebėti charizmatiškąjį šokio genijų ir jo darbą su mokiniais.
Taigi visai nebūtina būti šokėju, kad susižavėtum reginiu, kurį sukūrė režisierius Tomeras Heymannas. Jis pažįsta filmo herojų 20 metų, tačiau savo draugui išsitraukti kamerą ir keliauti paskui O. Naharinas leido tik prieš 8 metus.
Įkvepia – „Aš esu Malala“
Režisierius Davisas Guggenheimas, žinomas kaip „Nepatogi tiesa“ autorius, šįkart pasakoja apie vieną iš garsiausių pasaulio paauglių – Malalą. Jauniausios Nobelio premijos laureatės istorija išties įspūdinga.
Prieš 7 metus, būdama 11 metų, Malala, prisidengusi slapyvardžiu, pradėjo rašyti tinklaraštį BBC naujienų portale apie mergaičių išsilavinimą. Talibano šalininkams tai nepatiko ir jie paskelbė jai mirties nuosprendį, o vėliau net pasikėsino į mergaitės gyvybę. Šiandien Malalai – 18 metų ir ji vis dar kovoja už mergaičių teises.
Filmas įkvėps įvairaus amžiaus žiūrovus, o tik pradėjus jam blėsti iškart galima imtis lietuvių kalba išleistos Christinos Lamb knygos „Aš esu Malala“.
Kelia šiurpulius – „Eva Nemiega“
„Šios moters kūnas toks nuostabus kaip mirtis, paverčianti mus laukiniais žvėrimis“, – apie Evą Peron sako vienas iš filmo „Eva nemiega“ („Eva Doesn't Sleep“) personažų.
Argentiniečių režisierius Pablo Agüero nukelia atgal į 1952-uosius, kai vienų dievinama, o kitų nekenčiama Eva Peron miršta. Eksperimentuodamas ir supindamas dokumentinį ir vaidybinį žanrus, juostos autorius pasakoja groteskišką balzamuoto Evitos kūno istoriją. Skamba šiek tiek kraupiai ir ne be reikalo. Argentiniečių lyderė Eva Peron pavaizduota netradiciškai – be didingos kaukės, tačiau rafinuotai.
Intriguoja – „Povas“
Trumpametražiame filme „Povas“ („Peacock“, rež. Ondrej Hudecek) – tikra XIX a. čekų rašytojo realisto Ladislavo Stroupeznický biografija. Tiksliau, čekų režisierius perteikia 14 jo vaikystės ir jaunystės metų. Skamba nuobodžiai? Tačiau tai, jog istorija, drama, komedija ir biografija filme žengia koja kojon, anaiptol nežada nors ir trumpo, tačiau ramaus seanso.
Filmo kūrėjai ne be reikalo teigia, jog filmas turi viską, ko reikia: nežinią, humorą, žiaurumą, viltį, nuogybę, erotikos ir netgi laimingą pabaigą. Taigi filmo pavadinimas gana tiksliai atspindi filmo spalvingumą ir vizualumą.
