„Nauja Europa – nauji vardai“ – apie moteris ir jų dramas
Jau 9-ą kartą organizuojamoje konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ bus pristatyta 10 filmų, iš kurių net 5-is sukūrė moterys režisierės. Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė teigė, jog visi programos filmai, tiesiogiai ar ne, pasakoja apie moteris ir jų gyvenimo dramas.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – kamerinis filmas „Valpurgijos naktis“ („Walpurgis Night“), pasakojantis apie brandaus amžiaus operos divą bei pas ją atvykstantį jauną žurnalistą. Apie karjeros saulėlydį pasiekusią artistę kalbės ir Toronto kino festivalyje kritikų prizu apdovanota „Eva Nova“ – anksčiau garsi aktorė įklimpsta į alkoholio liūną ir, sulaukusi 62-ejų, gydosi reabilitacijos klinikoje.
Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė teigė, jog visi programos filmai, tiesiogiai ar ne, pasakoja apie moteris ir jų gyvenimo dramas.
Programos filmai analizuos paauglių gyvenimus: filmas „Šokių aikštelės dukterys“ („The Lure“) žiūrovus nukels į 9-ojo dešimtmečio Varšuvos diskotekas ir kvies susipažinti su dviem undinėm kanibalėm. Už dizainą ir unikalią viziją Sandanso kino festivalyje apdovanotas filmas, anot S.Lingevičiūtės, yra stilinga ir ties kičo riba balansuojanti istorija apie tapimą moterimi, pirmąją meilę ir pirmąjį nusivylimą.
Emociškai daug sudėtingesnis darbas „Aš, Olga Hepnarova“ („I, Olga Hepnarova“) pasakos apie 8-ojo dešimtmečio Čekoslovakijoje gyvenusią merginą, tapusią serijine žudike. Tikrais įvykiais paremtas filmas, pasak festivalio meno vadovės, yra žmogaus vienatvės ir nepritapimo visuomenėje studija.
Į programą buvo įtraukti ir šeimos problematiką nagrinėjantys filmai: čekų komedijinė drama „Filmas apie šeimą“ („Family Film“), bosnių filmas „Mūsų kasdienis gyvenimas“ („Our Every Day Life“), lenkiška tragikomedija „Mano dukterys karvės“ („These Daughters of Mine“), kuriai S.Lingevičiūtė prognozavo publikos favorito titulą, serbiška vyro ir žmonos drama „Drėgmė“ („Humidity“). Anot organizatorių, vienas netikėčiausių programos filmų yra serbiška antikarinė drama „Gera žmona“, kurioje kaip režisierė debiutuoja viena garsiausių serbų aktorių Mirjana Karanovič.
Po atviro programos pristatymo organizatoriai kvietė susipažinti su vienu iš programos filmų – bulgarų „Troškuliu“, kuris, anot S.Lingevičiūtės, yra drąsios režisūros pavyzdys.
„Baltijos žvilgsnyje“ – šeima, karas, cenzūra
Trečius metus vyksianti konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis“ pristato filmus iš Baltijos jūros regiono, tačiau programos sudarytojas Edvinas Pukšta teigia, jog šių metų programos filmai leis nukeliauti daug toliau – iki pat Šiaurės Korėjos, Afganistano ir Žemutinio Naugardo.
E.Pukšta sakė, jog 10-iai programoje pristatomų filmų galima pritaikyti penkis raktinius žodžius: šeima, draugystė, istorija, sąžinė ir karas.
E.Pukšta taip pat atkreipė dėmesį, jog daugelis programos filmų kalba apie susidūrimą su cenzūra, todėl, pasinaudojęs proga, renginio organizatorių vardu išreiškė solidarumą su Busano kino festivaliu, šiuo metu kovojančiu su cenzūros gniaužtais.
E.Pukšta sakė, jog 10-iai programoje pristatomų filmų galima pritaikyti penkis raktinius žodžius: šeima, draugystė, istorija, sąžinė ir karas.
Programoje „Baltijos žvilgsnis“ bus pristatytos net dvi lietuviškos premjeros. Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje bus pristatyta dokumentinė Manto Kvedaravičiaus poema „Mariupolis“, pasakojanti apie skirtingų profesijų žmones, kuriems tenka gyventi besitęsiančio karinio konflikto Rytų Ukrainoje centre. Vėliau filmą išvysti galės ir „Kino pavasario“ žiūrovai.
M.Kvedaravičiaus filmas į Berlyno „Panoramos” programą patenka jau antrą kartą (pirmasis režisieriaus filmas „Barzakh“ pasakojo apie slogią Čečėnijos realybę), todėl E.Pukšta neslėpė džiaugsmo ir teigė, jog M.Kvedaravičius dar kartą parodė drąsą ir gebėjimą pačiu laiku atsidurti karščiausiame planetos taške.
Trečiąjį savo filmą konkurse pristatys ir lietuvių režisierius Ignas Miškinis. E.Pukšta žadėjo, jog naujausias režisieriaus filmas „Karalių pamaina“ bus šviežio oro gurkšnis lietuviškame kine. Mažas biudžetas, viena lokacija, apibrėžtas filmo laikas ir netikėti siužeto posūkiai – taip žiūrovus intrigavo programos sudarytojas.
Vienas svarbiausių konkurso filmų – tai „Oskarui“ už geriausią užsienio filmą nominuota danų drama „Karas“ („A War“), įrodanti, kad šeima yra toks pats sudėtingas mechanizmas, kaip ir mūšio laukas. Įdomu tai, jog vaidmenis šiame filme atliko dešimt ir daugiau metų Afganistane praleidę kariai.
Į pavasarį prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią žiūrovus nukels rusų ir vokiečių drama „Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („My Good Hans“), o latvių režisierė Laila Pakalnina filme „Aušra“ („Dawn“) kvies pasikalbėti apie masinę kolektyvizaciją. E.Pukšta teigė, jog šis filmas sužavi gyva savo choreografija, kurioje dalyvauja visi – nuo traktorių iki vištų.
E.Pukšta žadėjo, jog naujausias režisieriaus I.Miškinio filmas „Karalių pamaina“ bus šviežio oro gurkšnis lietuviškame kine.
Organizatoriai vienu netikėčiausių festivalio filmų įvardija garsaus dokumentinio kino režisieriaus Vitalijaus Manskio sarkastišką darbą „Čia visad šviečia saulė“ („Under the Sun“), leisiantį susipažinti su Šiaurės Korėja, tikriausiai uždariausia pasaulio valstybe. Dvejus su puse metų trukęs procesas bandant gauti leidimą filmuoti baigėsi tuo, kad trečiai ekspedicijai režisierius į Šiaurės Korėją nebuvo įleistas ir buvo priverstas filmą baigti ne taip, kaip planavo.
Sudėtingą šeimos istoriją nagrinės Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje geriausiu pripažintas Švedijoje gyvenančio lenkų režisieriaus Jerzy Sladkowskio filmas „Donžuanas“ („Don Juan“), pasakojantis apie vaikiną, kurio mama visomis išgalėmis ir neretai peržengdama ribas bando išgydyti jį nuo autizmo. Žiūrovus provokuos ir lėlinės animacijos intarpais papildyta vaidybinė drama „Močiutė šoka ant stalo“ („Granny's Dancing on the Table“), pasakojanti apie merginą, kurią muša smurtaujantis tėvas, slepiantis ją nuo pasaulio.
„Baltijos žvilgsnyje“ varžysis ir du Berlyno kino festivalio konkursinei programai atrinkti filmai. Tomaszo Wasilewskio drama „Jungtinės meilės valstijos“ („United States of Love“) pasakos apie keturias moteris, svajojančias apie pokyčius komunizmą ką tik nuvertusioje Lenkijoje. Visai kitoks bus idiliškas ir šmaikštus naujausias danų režisieriaus Thomaso Vinterbergo, sukūrusio juostas „Medžioklė“ ir „Šventė“, filmas „Komuna“ („The Commune“).
„Trumpame konkurse“ – lietuviškos premjeros ir pirmasis Šarūno Barto filmas
„Kino pavasario“ trumpametražių filmų konkursinėje programoje bus parodyti 27 filmai, tarp jų: 19 vaidybinių, 6 animaciniai bei 2 dokumentiniai darbai. Programoje bus pristatytos ir lietuviškos premjeros.
„Trumpo konkurso“ sudarytojas Rimantas Oičenka sakė, jog programoje bus pristatyti filmai iš Vidurio–Rytų Europos regiono, kurį didieji festivaliai neretai aplenkia.
Svarbiu akcentu taps konkurse nedalyvausiantis programos atidarymo filmas – pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje bus rodomas Šarūno Barto 1985 m. sukurtas trumpametražis filmas „Tafolarija“. Debiutinis režisieriaus filmas susidūrė su cenzūra – atsisakius iškirpti kai kurias scenas apie mažą, Sibiro glūdumoje gyvenančią tafolarų tautelę, jo rodymas užsienyje buvo uždraustas.
Programos filmai bus suskirstyti į 5 seansus: „Nugalėtojai“, „Gyvenimas yra nenuspėjamas“, „Sprendimas“, „Paslaptis“ ir nebylūs filmai.
Konkursinėje programoje bus pristatytas naujausias Gabrielės Urbonaitės trumpametražis filmas „Namo“ („Back“). Ankstesnis režisierės filmas „Plaukikė“ 2013 m. pelnė „Sidabrinę gervę“ už geriausią trumpametražį filmą. Šįkart režisierė pasakoja istoriją apie iš Holivudo namo į Lietuvą grįžusią merginą.
Programoje taip pat bus galima susipažinti su lietuviškų šaknų turinčio Nathano Jurevičiaus bendru Lietuvos, Kanados ir Australijos animaciniu filmu „Virsmas“ („Junction“) bei lėlinės animacijos lietuvių ir danų filmu „Nuopuolis” („Downfall“, rež. Urtė Oettinger, Johanas Oettingeris).
Programoje netrūks ir lietuvių žiūrovams jau pažįstamų pavardžių: bus pristatytas naujausias dokumentininko Victoro Kossakovsky’o filmas „Varičela” („Varicella“), pasakojantis apie dvi seseris, besimokančias baleto meno, bei pernai metų konkurso nugalėtojos vengrų režisierės Réka Bucsi filmas „Meilė“ („Love“).
