Kasmet garsių pasaulio kino kritikų sudaromas „Kino pavasario“ filmų 15-tukas šiemet kaip niekad pasižymi žanrų ir temų įvairove.
„Pirmiausia, kino kritikai visuomet yra jautrūs pačiai kino kalbai – originaliems formos sprendimams, netradiciniam kino kameros darbui, estetiniams ieškojimams. Tam, kas išskiria konkretų filmą iš gausybės kitų. Šiųmetės programos filmai būtent ir yra ryškūs turtingos kino kalbos ir stiprių scenarijų deriniai, kurių dauguma pasižymi įsimintinais aktorių duetais“, – pranešime spaudai cituojama „Kino pavasario“ programos sudarytojas Gediminas Kukta.
Šiemet filmus vertino tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI nariai, rašantys tokiems leidiniams kaip „Screen“, „The Guardian“, „Sight&Sound“, „Cahiers du Cinema“ ir kt.: Esin Kucuktepepinar, Arielis Schweitzeris, Marta Balaga, Giona Nazzaro, Carmen Grey, Adamas Krukas, Alin Tasciyan, Ahmedas Shawky, Laurence Boyce.
Pirma vieta, „Auksinis lokys“ ir radikaliausias festivalio filmas
Šiemet daugiausia kritikų balsų surinko ir pirmoje „Kritikų pasirinkimo“ vietoje atsidūrė įstabus prancūzų režisierės Celineʼos Sciammos meilės istorija „Liepsnojančios moters portretas“ (Portrait of a Lady on Fire). Po premjeros Kanuose daugelis kritikų filmui prognozavo „Auksinę palmės šakelę“. Visgi jis buvo įvertintas už geriausią scenarijų.
Bretanės krantus skalaujančių bangų fone subtilią uždraustos meilės poeziją žiūrovams kuria puikus Prancūzijos aktorių duetas – Noémie Merlant ir Adéle Haenel. „Kiekvienas filmo kadras yra lyg paveikslas, abi aktorės tarsi nužengusios iš drobės“, – gėrisi G.Kukta. Filmas per festivalį bus rodomas ir išskirtiniame seanse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Antrasis kritikų favoritas – „Auksiniu lokiu“ apdovanota Nadavo Lapido intelektualaus humoro drama „Sinonimai“ (Synonyms). Pasak G.Kuktos, filmas Berlyne išsiskyrė savo ritmu, kapotu montažu ir kardinaliomis nuotaikomis – nuo melancholijos iki dinamikos. Išradingas filmas įtraukia nuo pirmųjų minučių ir priverčia sekti kiekvieną pagrindinio herojaus Joavo žingsnį. Palikęs gimtąjį Izraelį, jis siekia Prancūzijoje susikurti naują tapatybę. O tai be proto sunku. Režisierius scenarijų rašė drauge su tėvu, iš Lietuvos kilusiu garsiu Izraelio rašytoju Haimu Lapidu.
Nepamirštamą kino potyrį žada ispanų režisierius Albertas Serra. Jo filmai dažnai kritikų vertinami palankiai, o iš žiūrovų reikalauja susikaupimo ir kantrybės, bet už juos vėliau atlyginama unikalia ekrano patirtimi. Toks buvo „Liudviko XIV mirtis“ (2016). Ne išimtis – ir naujasis beribe laisve alsuojantis į penketuką patekęs kūrinys „Liberté“. Kanų kino festivalyje jis pelnė programos „Ypatingas žvilgsnis“ specialųjį žiuri prizą.
Filmas nukelia į 1774-uosius, Prancūzijos revoliucijos išvakares. Į mišką tarp Potsdamo ir Berlyno. Ten tarp cirpiančių cikadų vyksta pokalbiai apie naująją išlaisvinančią libertinizmo filosofiją, veriasi geidulingos fantazijos ir aistros, krūmuose ir karietose virpa laisvi kūnai.
Nominuoti „Oskarams“: vizualus siaubas ir Lenkijos hitas
Kritikus užhipnotizavo ir trečioje viršūnės vietoje atsidūrė siaubo misterija „Švyturys“ (The Lighthouse). Pasak G.Kuktos, Robertas Eggersas yra vienas iš nedaugelio režisierių, kurie sugeba siaubo filmų žanrui įpūsti naujos gyvybės. „Naujasis kultinės „Raganos“ režisieriaus filmas „Švyturys“ bus tikra puota gotikinės siaubo literatūros ir kino gerbėjams“, – neabejoja G.Kukta. Vizualiai turtingas filmas nominuotas „Oskarui“ už operatoriaus darbą.
Nespalvotame filme pagrindiniai personažai, kuriuos įkūnija Holivudo žvaigždės Willemas Dafoe ir Robertas Pattinsonas, prižiūri švyturį atokioje saloje, tačiau vieną dieną po audros lieka įkalinti tarp bangų ir klykiančių žuvėdrų.
„Oskaro“ nominacija geriausio užsienio filmo kategorijoje įvertinta ir lenkų režisieriaus Jano Komasos drama „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi). Filmas jau pelnė 34 apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose ir yra ypač mėgstamas žiūrovų. Jis įsuka į jaunojo nusikaltėlio Danieliaus gyvenimą, kai apgaule jis tampa kunigu provincijos miestelyje. „Dažnai kritikų ir žiūrovų nuomonės nesutampa. „Kristaus kūną“ galima vadinti filmu, kuris įtinka ir reikliems kritikams, ir platesnei auditorijai“, – sako G.Kukta.
Prizais įvertinti debiutantai
Tarp 15 „Kritikų pasirinkimo“ filmų pateko ir du vaidybiniai debiutai. Sudano režisieriaus Amjado Abu Alalos drama „Tu mirsi dvidešimties“ (You Will Die at Twenty) Venecijos kino festivalyje buvo išrinkta geriausiu debiutu. Filme pasakojama XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Sudano kaimelyje gimusio berniuko Muzamilo istorija. Išpranašaujama, kad jis mirs dvidešimties. 19-metis vaikinas atranda Korano mokyklą, draugauja su mergina, bet lemtinga diena vis artėja.
Net 16 apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose jau spėjo surinkti režisierė iš Peru Melina León ir jos debiutas „Daina be pavadinimo“ (Song without a Name). Pagal tikrą istoriją sukurtoje dramoje įtaigiai vaizduojamas Džordžinos troškimas rasti pagrobtą ką tik gimusį kūdikį. Tai jaudinantis filmas apie žmogaus kovą su neteisybe.
Tikros legendinių asmenybių istorijos
Kritikų dėmesį patraukė ir trys dokumentiniai pasakojimai. „Kritikų pasirinkimo“ penketuke – „Oskaru“ už filmą apie garsiąją atlikėją Amy Winehouse apdovanotas Asifas Kapadia šį kartą pristato kontroversiškos futbolo legendos Diego Maradonos gyvenimą. Apie šlovę ir jos kainą pasakojantis „Diego Maradona“ sukurtas iš 500 valandų niekur nerodyto asmeninio futbolininko archyvo.
„Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ (Andrey Tarkovsky. A Cinema Prayer) – odė savo tėvui, legendiniam kino režisieriui Andrejui Tarkovskiui. Sūnus Andrejus kruopščiai surinko vaizdo ir garso įrašus ir sujungė juos itin atvirame filme. Girdime genialaus režisieriaus mintis apie gyvenimą, profesiją, pašaukimą, religiją, cenzūrą, pasaulėjautą. Šis filmas žiūrovams leis prisiminti, o gal net ir atrasti kultinius A. Tarkovskio kūrinius „Stalkeris“, „Veidrodis“, „Andrejus Rubliovas“.
Trečiasis dokumentinis filmas – „Sacharos gatvė 143“ (143 Sahara Street). Alžyro režisierius Hassenas Ferhani įtraukia į pagrindinės veikėjos kavinės savininkės Malikos kasdienybę bekraštėje Sacharos dykumoje. Vėjas pusto smėlį, o režisierius fiksuoja Malikos pokalbius su užsukančiais keliautojais.
Kanus sujaudinusios dramos: nuo Islandijos iki Brazilijos
Į kino kritikų akiratį pateko ir kiti Kanuose įvertinti filmai. Brazilų režisieriaus Karimo Aïnouzo „Nematomas gyvenimas“ (The Invisible Life of Eurídice Gusmão) Kanuose laimėjo pagrindinį konkursinės programos „Ypatingas žvilgsnis“ prizą. Atogrąžų melodrama pristatomas filmas nukelia į šeštojo dešimtmečio Rio de Žaneirą, kur jautriai ir įtraukiai pinami seserų Gildos ir Euridikės likimai.
„Ypatingo žvilgsnio“ žiuri prizas Kanuose atiteko Oliverio Laxeʼo dramai „Ugnis ateis“ (Fire Will Come). Po filmo „Mimozos“ išgarsėjęs prancūzų kilmės ispanų režisierius į „Kino pavasarį“ grįžta su filmu mėgstantiesiems permąstyti žmogaus ir gamtos ryšį. Niekas nelaukia už padegimą kalėjusio Amadoro, tačiau jis vėl apsigyvena pas mamą atokiame gimtajame kaimelyje Galicijos kalnuose. Vieną naktį visą regioną vėl nuniokoja ugnis.
„Kino pavasaris“ parodys ir festivalio publikai pažįstamo islando Hlynuro Pálmasono paveikią psichologinę dramą „Balta balta diena“ (White White Day). Jo filmas „Žiemos broliai“ (Winter brothers) 2018 m. festivalio Europos debiutų konkurse buvo pripažintas geriausiu. „Balta balta diena“ įtraukia į po žmonos žūties bandančio atsigauti policininko gyvenimą. Ingvaras Sigurðssonas išrinktas Kanų „Kritikų savaitės“ ir Transilvanijos kino festivalio geriausiu aktoriumi.
Nesvetinga „Atlantida“ ir vasariškas Madridas
Kritikus sudomino ir ukrainiečių distopinė drama „Atlantida“ (Atlantis), kurioje rodomą nesvetingą teritoriją vieni lygina su stalkeriška Zona, kiti – su Černobyliu. Režisierius Valentinas Vasianovičius kviečia susipažinti su buvusiu kareiviu Sergejumi, kuris klaidžioja po karo ir ekologinės katastrofos nusiaubtą Rytų Ukrainą. Gyvenimo prasmės paieškas niūrioje kasdienybėje vaizduojanti drama triumfavo Venecijos kino festivalio programoje „Horizontai“.
Tarp kritikų išrinktųjų – ir vasara apgaubiantis filmas „Rugpjūčio mergelė“ (The August Virgin). Ispanų režisierius Jonás Trueba sukūrė žavų filmą apie karštą rugpjūtį Madride likusią 30-metę Evą ir jos nuotykius, atradimus, svarbius apmąstymus apie draugystę, meilę ir save pačią.
