„Kino pavasario“ direktorės Vidos Ramaškienės teigimu, kulinarinė filmų programa ir jos pristatymo renginys yra žingsnis link festivalio rengėjų svajonės – kuo labiau išplėsti įprastą kino sąvoką.
„Stengiamės parodyti žiūrovams, kad filmo žiūrėjimą galima sėkmingai papildyti kitais pojūčiais. Maisto degustacija, apimanti uoslės, skonio ir net lytėjimo pojūčius, yra viena iš priemonių pasiekti visa apimančią kino žiūrėjimo patirtį, tobulą harmoniją. Ateityje tai pristatysime ir plačiajai publikai,“ – kalbėjo „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
Kulinarinių filmų programos pristatymo metu restorano „Stebuklai“ virtuvės šefai Adomas Jegnoras ir Mantas Dobradzėjus pateikė išradingą užkandį. Svečiai mėgavosi cukraus vata su dehidruotomis avietėmis ir karameliniu kremu, šaldytu azote. Tokiais netradiciniais sprendimais garsėja sostinės restoranas „Stebuklai“, kurį įkūrė kulinarijos virtuozų „Virtuvės mitų griovėjai“ narys Martynas Praškevičius.
„Išradingai, subtiliai pateikiamas maistas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Siekiame, kad ir maisto gaminimas taptų tokiu malonumu. „Kino pavasario“ kulinarinės programos filmai puikiai atspindi šią filosofiją,“ – sakė kulinarinių filmų programą pristatančio prekės ženklo „Santa Maria“ atstovybės Lietuvoje vadovas Rimantas Norvilas.
„Michelin“ žvaigždžių paradas
Kino ir maisto gurmanams kulinarinėje programoje patiekti keturi filmai. Trys iš jų – apie virtuvės šefus, galinčius pasigirti didžiausiu kulinariniu įvertinimu – trimis „Michelin“ žvaigždutėmis.
Filmas „El Bulli – išradingiausi eksperimentai virtuvėje“ („El Bulli – Cooking in Progress“, rež. Gereonas Wetzelis) nukelia į netoli Barselonos įsikūrusį „El Bulli“ restoraną, kuriame dirba šefas Ferranas Adrià. Jis – gyva legenda kulinarijos pasaulyje, įvertintas trimis „Michelin“ žvaigždutėmis. Savitą, eksperimentinį ir itin drąsų kulinarijos meną deklaravęs Adrià „El Bulli“ pavertė geriausiu pasaulyje restoranu net penkis kartus. Per sezoną, kuris trukdavo apie pusę metų, restorane būdavo aptarnaujama apie 8000 klientų, o į šias vietas užsiregistruoti bandydavo per du milijonus žmonių.
Šefą Ferrano Adrià kamera sekė vienerius metus, stebėjo, kaip šefo komanda kuria naujus patiekalus maisto gaminimo laboratorijoje, kaip per dvi savaites sudaromas meniu po pusę metų trukusių eksperimentų ir koks pragaras, kaip sako pats Ferrano Adrià, užverda restorane vakarais.
Filmas apie trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintą šefą – „Ateik arčiau prie lėkštės“ („Step Up to the Plate“, rež. Paulas Lacoste). Jis pasakoja apie prancūzą Michelį Brasą ir jo restoraną Prancūzijos pietuose. Tai istorija apie tris šeimos kartas ir dalinimąsi sukauptomis žiniomis, nes 2009 m. šis garsus šefas nusprendžia restorano valdymą perduoti sūnui Sébastianui. Filme fiksuojami svarbiausios tėvo ir sūnaus santykių akimirkos. Ar sugebės Michelis Brasas visiškai atsiplėšti nuo taip ilgai puoselėto restorano? Kokios baimės kamuoja tėvą, esantį šlovės viršūnėje, ir į tą viršūnę dar tik kopsiantį sūnų?
Jūros dovanomis kvepianti dokumentika
Filmas „Jiro sapnai apie suši“ („Jiro Dreams of Sushi“, rež. Davidas Gelbas) – apie sušių šefą, 85-erių metų Jiro Ono. Vos dešimties vietų restoraną Tokijo metro stotyje įkūręs šefas yra laikomas vienu geriausių sušių meistrų pasaulyje. Net ir sulaukęs aukščiausio pasaulyje kulinarinio įvertinimo, trijų „Michelin“ žvaigždučių, jis vis dar ieško absoliučiai tobulo sušio recepto. Jiro Ono restorane už 20 minučių vakarienę tenka pakloti kelis šimtus dolerių. Filme atskleidžiamos visos gamybos proceso subtilybės: tuno išrinkimas aukcione, 45 minutes trunkantis aštuonkojo masažas, siekiant idealios patiekalo konsistencijos, ryžių virimo ypatumai ir daugelis kitų. Kamera fiksuoja ne tik Japonijos „nacionaline vertybe“ įvardijamo žmogaus darbus, bet ir jo santykius su vyresniuoju sūnumi, turinčiu perimti tėvo restoraną.
Juosta „Meilė midijoms“ („Mussels in Love“, rež. Wilemiekas Kluijhoutas) gliaudo iš pirmo žvilgsnio tokias paprastas midijas. Nors karštame puode jos greitai atsiveria, šis moliuskas dar turi daug neįmintų paslapčių. Retas kuris žino, kad midijos gali būti patiekiamos ne tik kaip užkanda. Režisierius iš Belgijos pasakoja apie žmones, susijusius su midijomis. Pavyzdžiui, gydytojas Janas naudoja jų gaminamus klijus negimusiems kūdikiams išsaugoti. Filme taip pat kalbinami biologai ir virėjai, kurie išsako itin savitą požiūrį į midijas.
