„Po praėjusio festivalio, kai per kelias dienas viską turėjome perkelti į virtualiąją erdvę, išsikėlėme užduotį pagerinti žiūrovų patirtis, jeigu ir šiemet viskas vyktų virtualiai. Visus metus intensyviai ieškojome sprendimo, kuris atitiktų mūsų kokybės standartus, todėl šiandien siūlome tokią pačią kokybę ir patirtį, kaip ir virtualieji didieji pasaulio kino festivaliai. Siekiame, kad mūsų virtualiajame kino teatre žiūrovai pajustų tikrąją festivalio dvasią, kuri kasmet kelioms savaitėms užliedavo kino teatrus, pripildydama juos kokybiškų filmų, įdomių pokalbių prie kino salės, vertingų susitikimų, bendruomeniškumo ir šventiškumo. Tikimės, kad naudodamasis mūsų platforma žiūrovas pajus panašų jausmą ir tai padės jam namuose sukurti tikrą kino šventę“, ⎯ pristatydamas festivalio naujieną sakė Algirdas Ramaška, „Kino pavasario“ generalinis direktorius.
Virtualusis kino teatras filmai.kinopavasaris.lt buvo atidarytas ne tik su išankstine filmo peržiūra, bet ir nuotoline specialiai festivaliui sukurtų naujų saldainių degustacija, kurią vedė žinomas kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas. Pasak „Pergalės“ komercijos direktorės Jurgos Sakalauskaitės, meistriškumas vienija visus savo sričių profesionalus, jis neatsiejamas ir nuo kino, ir nuo skonių improvizacijų. „Programa „Meistrai“ kasmet suburia geriausius pasaulio režisierius, sugrįžtančius į festivalį, ir kiekvienas šios programos filmas – lyg skirtingas skonis, atskleidžiantis per daugelį metų sukauptus gebėjimus“, ⎯ sakė J.Sakalauskaitė.
Magiška Hong Sang-soo kasdienybė
Režisieriaus Hong Sang-soo drama „Moteris, kuri pabėgo“ atidarymui pasirinkta neatsitiktinai – ji pelnė Berlinalės „Sidabrinį lokį“ už režisūrą. Filmas visą savaitgalį (kovo 6⎯7 dienomis) bus prieinamas virtualiajame kino teatre filmai.kinopavasaris.lt, ir tai tik įžanga į kovo 18 dieną prasidėsiantį festivalį.
Naujajame filme Hong Sang-soo dar kartą sukuria magišką kasdienybę, kurioje kiekvienas pokalbis atskleidžia, kiek daug slepiasi už pasakytų žodžių. Režisieriaus kūryba jau gerai pažįstama „Kino pavasario“ žiūrovams – ankstesniuose festivaliuose rodyti jo filmai „Kitoje šalyje“ (2012), „Niekieno duktė Haevon“ (2013), „Laisvės kalva“ (2014), „Tada blogai, dabar gerai“ (2015).
Pasak vieno iš festivalio programos sudarytojų Andrejaus Tănăsescu, kelionių apribojimais ir izoliacija paženklintais metais programa „Meistrai“ atveria langą į visą pasaulį.
„Joje išvysite naujausią apdovanojimus pelniusį autorinį kiną, sukurtą žinomų festivalių numylėtinių. Susimąstyti priversianti dokumentika, įtraukiantys eksperimentiniai darbai ir itin įvairūs, visus kino žanrus aprėpiantys vaidybiniai filmai. Kūriniai nutapo spalvingą žmogaus gyvenimo paveikslą ir suteikia malonią galimybę švęsti visus jo stebuklus, tirdami meilės ir nepadorumo, asmeninių ir valstybinių istorijų, artumo ir narcisizmo, stiprybės patiriant sunkumus temas“, ⎯ programą apžvelgia A.Tănăsescu.
Subtilus Tsai Ming-liangas ir prasmės ieškanti M.Szumowska
Po septynerių metų pertraukos „Kino pavasaryje“ naują filmą „Dienos“ (Days) pristato režisierius iš Taivano Tsai Ming-liangas. Ištikimiems festivalio žiūrovams jis žinomas iš tokių filmų kaip „Kaprizingas debesis“ (2005), „Nenoriu miegoti viena“ (2006), „Benamiai šunys“ (2013), „Kelionė į Vakarus“ (2014). Karjeros pradžioje stebinęs netikėčiausiomis idėjomis, dabar Tsai Ming-liangas stebina išgryninta ir subtilia kino kalba. Berlyno kino festivalyje rodytos „Dienos“ pasakoja apie skirtingiems socialiniams sluoksniams priklausančius Kangą ir Noną. Vieną naktį jie susitinka viešbučio kambaryje. Režisierius tyliai stebi dviejų vyrų susitikimą ir leidžia jiems bent vienai nakčiai pamiršti tamsiąją realybės pusę.
Małgorzata Szumowska, daugeliui žinoma iš tokių filmų kaip „33 gyvenimo scenos“ (2008), „Veidas“ (2017), „Nešventas avinėlis“ (2019), yra viena ryškiausių Lenkijos režisierių, su ironija žvelgianti į įsisenėjusias šalies visuomenės ydas bei religijos įtaką. Šią kryptį ji tęsia kartu su Michału Englertu kurtame filme „Sniego daugiau nebus“ (Never Gonna Snow Again), kurio premjera įvyko Venecijos kino festivalyje.
„Sniego daugiau nebus“ supažindina su dideliame Rytų Europos mieste pasirodžiusiu paslaptingu masažuotoju Ženia. Nešinas masažo stalu jis lanko turtingų, tačiau vidinį liūdesį transliuojančių klientų namus. Prismaigstydama nuorodų į gerai žinomus filmus, M.Szumowska kuria ironišką pasakėčią apie šiuolaikinį žmogų ir jo santykį su aplinka.
Nostalgiškasis J.Sladkowskis ir karo zonų ekspertas G.Rossi
Programa „Meistrai“ žada pripažintų ir nuosekliai savo dokumentinio stiliaus braižu sekančių režisierių kūrinius. Lenkų režisierius Jerzy Sladkowskis filme „Karti meilė“ (Bitter Love) nukelia į lėtai Volgos upe plaukiantį kruizinį laivą „Maksimas Gorkis“. Lyg XIX amžiaus rusiškame romane brandą pasiekę moterys ir vyrai tris savaites leidžia vandenyje, apsupti pigios prabangos. Čia mezgasi intymūs pokalbiai, liejasi alkoholis, skamba širdinga muzika ir vyksta dramos.
J.Sladkowskis meistriškai įvaldęs vadinamąjį musės ant sienos efektą, kuris leidžia dokumentinio filmo veikėjams ir žiūrovams pamiršti, kad šalia yra kamera.
Dokumentinio kino meistro Gianfranco Rosi naujausias filmas „Notturno“ jau sulaukė įvertinimo – Venecijos festivalyje išrinktas geriausiu Italijos filmu ir gavo UNICEF apdovanojimą, o Sevilijos festivalyje pelnė prizą už geriausią operatoriaus darbą. G. Rosi, kurio filmas „Liepsnojanti jūra“ pelnė „Auksinį lokį“ Berlinalėje ir buvo nominuotas „Oskarui“, visą savo karjerą skiria politinėms ir socialinėms temoms bei jų tyrimui.
Tyrinėjanti L.Pakalnina ir provokatyvus B.LaBruce
Iš visų programos „Meistrai“ filmų kino forma ir stiliumi išsiskiria du kūriniai, kurie reaktualizuoja narciziškumo temą ir pateikia skirtingas interpretacijas.
Latvių režisierė Laila Pakalnina pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkelia į šiandienos sporto salę, kur „CrossFit“ treneris susilaukia dukros Snieguolės. Režisierė filmą „Veidrodėli, veidrodėli...“ (In the Mirror) kuria asmenukių fotografavimo principu, taip dar tiksliau suformuluodama klausimą apie narcisizmo išsikerojimą šiandieniame pasaulyje. Šis filmas – bendras Latvijos ir Lietuvos kino kūrėjų darbas, kurį prodiusavo Dagnė Vildžiūnaitė, o vieną iš vaidmenų atliko Mykolas Vildžiūnas.
Stiprią provokaciją žiūrovams paruošė ekscentriškasis Kanados režisierius Bruce LaBruce. Jis nuosekliai laužo su seksualumo tema susijusius tabu ir yra pelnęs kultinio erotinių, pogrindžio filmų režisieriaus vardą.
Filme „Šventasis Narcizas“ (Saint-Narcisse) jis supažindina su savimyla Dominyku, kuris mirus močiutei imasi nuodugniai tirti praeitį. Paieškos atveda pas lesbietę motiną ir jos jauną partnerę, gyvenančias greta grėsmingo vienuolyno, kurį budriai saugo iškrypėlis kunigas. Filmų „Gerontofilija“ (2013) ir „Misandristės“ (2017) režisierius naujausiame kūrinyje pateikia smagų kičą ir šventvagišką ištvirkavimą, šokiruosiantį dorovės sergėtojus.
