36–erių Keti ir šešiolikmetis jos sūnus Nika patenka į bėdą – vėlų vakarą Nika automobiliu mirtinai partrenkia senyvą vyrą. Aukos šeima žada susilaikyti nuo kaltinimų, jeigu Keti per 24 valandas sumokės nemenką piniginę kompensaciją. Laikas senka, Keti stengiasi surinkti didelę pinigų sumą, kad tik sūnus nepatektų į kalėjimą. Tačiau įvykiai pasisuka visiškai netikėta linkme – šios istorijos dalyviai patenka į dar didesnę painiavą ir viskas kartais ima priminti tragikomediją. Ar teisybė galiausiai nugalės?
„Šiame filme nėra geriečių ir blogiukų – čia veikia paprasti žmonės, tokie, kaip mes visi, kartais priimantys ne pačius geriausius sprendimus. Tai – istorija apie dvi motinas ir du sūnus, jų tarpusavio santykius, savaip išreikštą meilę ir ryšį, kurie daro didelės įtakos jų pasirinkimams. O tai galiausiai atsiliepia ne tik jų pačių, bet ir kitų žmonių gyvenimams ir tik mes, žiūrovai, viską stebėdami iš šono, matome, kaip viskas nejučia yra susiję“, – pasakoja filmo koprodiuserė Marija Razgutė („M-Films“).
Lietuvis kompozitorius Domas Strupinskas kartu su režisieriumi kūrė filmo „Gyvenimo kaina“ garso takelį. „Iš pradžių kūriau vienas, tuomet į procesą įsitraukė ir Soso. Jis stengėsi mano kompozicijas tartum nurengti: mažiau vystymo, paprastesni leitmotyvai, vos keli tembrai. Man pačiam įdomiausia buvo tokioje minimalistinėje filmo muzikoje pamėginti pagauti šiek tiek kartveliškos nuotaikos. Skirtingos kultūros savo muzikoje dažnai naudoja skirtingas natų dermes. Užtenka paslinkti natą ar dvi ir tu jau kitoje pasaulio žemėlapio vietoje. Smagu, kad radau garsų sekas, kurios mena Sakartvelą“, – pasakoja Domas Strupinskas.
Filmas „Gyvenimo kaina“ Karlovi Varuose gavo „FEDEORA“ apdovanojimą, Batumio kino festivalyje pelnė specialųjį paminėjimą ir geriausios aktorės prizą – jį gavo Nikos mamą įkūnijusi aktorė Nutsa Kukhianidze. Tai – pirmasis režisieriaus Iosebo „Soso“ Bliadze ilgametražis filmas.
Lietuviai taip pat buvo atsakingi už vaizdo postprodukciją – ją įgyvendino studija „Madstone“, ir garso dizainą, kuriuo rūpinosi Julius Grigelionis ir Vytis Puronas. Filmo gamyba, finansavimu ir tolimesne sklaida rūpinosi Eva Blondiau ir Elmar Imanov („Color of May“, Vokietija), Lasha Khalvashi („Maisis Peri“, Sakartvelas) ir Marija Razgutė („M-Films“, Lietuva).
Filmo „Gyvenimo kaina“ gamybą ir platinimą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Sakartvelo ambasada Lietuvos Respublikoje.
