Tenka atsisveikinti su dalimi darbuotojų
„Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas sako, kad situacija jo vadovaujamuose kino teatruose gerėja. Tiesa, karantino pasekmės jaučiamos: „Karantino metu mums labiau trukdė ne žiūrovų baimė, o ribojimai. Sakyčiau, tuo laiku jie buvo tikrai perdėti. Dabar filmų spektras vis plečiasi, repertuaras tampa įvairesnis ir savaitgaliai gyvesni. Manau, kad viskas į geresnę pusę linksta“, – kalba G.Plytnikas.
Vasara visiems kino teatrams buvo sudėtinga, tad kai kurie jų priversti atleisti darbuotojus. „Palyginus su praėjusiais metais, žymiai nukrito mūsų pajamos ir žiūrovų srautai. Darbuotojų skaičių išlaikėme tikėdamiesi, kad vyks greitas atsigavimas. Visgi matome, kad taip nėra. Kai kurie darbuotojai išėjo savo noru, nes ne visus atšaukėme iš prastovų. Nors žiūrovų skaičius pakilo, jis nėra visiškai atsistatęs. Tikriausiai darbuotojų skaičių dar teks mažinti“, – sako „Forum Cinemas“ direktorius.
„Forum Cinemas“ rugpjūčio mėnesį sulaukė valstybės paramos dėl nuomos susitarimų, nes buvo įtrauktas į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą. G.Plytniko teigimu, dėl to teko ilgai vargti, nes būta nemažai biurokratijos. Visgi parama leido lengviau atsikvėpti ir sumažinti skolas, susidariusias vasaros metu.
Paramos suma – simboliška
„Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė teigė dėjusi daug vilčių į Lietuvos kino centro paramą, apie kurią buvo pradėta kalbėti dar karantino laikotarpiu: „Visgi beveik absoliuti parama buvo paskirta kino gamybai, ji buvo ir sklandžiau paskirstyta. Pagalba kino rodytojams užstrigo, vėliau paaiškėjo, kad ta suma, kurią gaus kino teatrai, bus labai simboliška, ir mes jau nededame daug vilčių į ją.“
Pagrindine kino teatro problema V.Levickaitė įvardija žiūrovų skaičiaus sumažėjimą.
„Kai atsidarėme po karantino, buvo išties smagu. Turėjome naujų filmų, bandėme gyventi tarsi nieko nebūtų atsitikę. Tada ir pasimatė pirmosios tendencijos, kad žiūrovų yra 3 kartus mažiau nei praėjusiais metais tokiu pat metu. Supratome, kad didesnę įtaką daro ne saugaus atstumo ribojimai, o pačių žmonių požiūris į renginius. Turbūt įtampa, stresas, nuolatinis srautas neigiamos informacijos apie tai, kad renginių lankytojai yra mažiau atsakingi, paveikė žmones“, – svarsto „Skalvijos“ vadovė.
Dabartinę situaciją V.Levickaitė apibūdina kaip neapibrėžtą ir nuolat besikeičiančią: „Jaučiamės tarsi eidami į dūmų užsklandą.“
Šiuo metu kuriama ir virtuali „Skalvijos“ kino salė. Kino teatro vadovė mato tai kaip planą B, jei realiose kino salėse nebeliktų žiūrovų.
Žmonės kinui žiūrėti mieliau renkasi namus
Panevėžio kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė taip pat sako nesijaučianti užtikrinta: „Mes po truputį susigrąžiname žiūrovus. Dabar turime neblogų premjerų, o su filmais grįžta ir žiūrovai. Tačiau laiko dar reikės, sugrįžimo procesas į normalų gyvenimą nėra lengvas. Dabar tas laikotarpis, kai tik pradėjome atsigauti ir vėl galime į duobę įkristi. Juk mes psichologiškai vis tiek paveikti nerimo. Dabar karantinas neskelbiamas, bet visi pastebime, kad statistika labai panaši į buvusią karantino metu.“
G.Pučinskienė sako, kad valstybės parama nėra tokia veiksminga, kai renginiams taikomi vis didesni apribojimai. Todėl, jos nuomone, žmonės filmams žiūrėti mieliau renkasi namus.
Tiesa, į ateitį bandoma žvelgti pozityviai: „Manome, kad tokia situacija nebus nuolatinė, juk žmonės savęs neizoliuos neribotam laikui. Viskas vis tiek judės į priekį, juk Geležinė uždanga nenusileis. Nesame už galvos susiėmę. Viskas vis tiek bus gerai“, – tikisi „Garso“ vadovė.
Nerimas dėl ateities
„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas sako, jog pasirodžius filmui „Tenet“ (rež. Christopheris Nolanas) jis turėjo šiek tiek optimizmo, tačiau su baime laukia, kas bus toliau.
Kino teatras šiuo metu susiduria su nemenkomis problemomis. „Vis dar neaišku, kaip vystysis liga, kokie bus apribojimai renginiams, kada gausime įvairias subsidijas iš Lietuvos kino centro, kurios padėtų išlyginti vasaros žiūrovų trūkumą ir karantino žalą. Trūksta ir filmų – tiek lietuviškų, tiek ir komercinių Holivudo filmų premjeros nukeliamos kitiems metams. Taip pat kažkiek koją kiša ir piratavimas, kuris sumažina mums srautus, nes žmonės šiek tiek prisibijo eiti į kino teatrus, tad žiūri nelegalius filmus namuose“, – pasakoja R.Bilinskas.
„Multikino“ teko sumažinti darbuotojų skaičių. „Bendras visos vasaros kritimas lyginant su praėjusia vasara yra 5–6 kartai. Turint tokį apyvartos kritimą ir, galima sakyti, tuščią kino teatrą, visus darbuotojus išlaikyti nėra sąlygų. Deja, bet turėjome atsisveikinti su 7 darbuotojais, kurie dirbo ne visu etatu. Tikimės, kad padidėjus apyvartai ir grįžtant žiūrovams tie 7 darbuotojai labai greitai sugrįš“, – sako rinkodaros vadovas.
„Artimiausi kino teatro planai – didesnių premjerų laukimas lapkričio mėnesį ir bandymas išgyventi šiuos du mėnesius“, – viliasi R.Bilinskas.
Laukiama Lietuvos kino centro parama
Lietuvos kino centro filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė tvirtina, jog paramos tenka palaukti dėl neeilinės situacijos. Teko sukurti naują modelį, vertinti užsienio patirtį, derinti su atsakingomis institucijomis.
„Parengti dokumentai perduoti reikalingiems patvirtinimams jau prieš kurį laiką, esame informuoti, kad jie yra galutiniame suderinimų etape ir jau netrukus kviesime teikti paraiškas ir išdalinsime paramą jos laukiantiesiems. Tikimės kvietimą paskelbti jau kitą savaitę“, – kalbėjo D.Butnoriūtė.
Tokia parama bus apskaičiuojama proporcingai pagal eksploatuojamų kino ekranų skaičių. Dotacijų kino teatrams biudžetas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. eurų. Po galutinių sprendimų ministerijoje, vertinant galimas rudens tendencijas, jis gali būti padidintas – šiuo metu laukiama šios informacijos kartu su patvirtintais dotacijos dokumentais iš Kultūros ministerijos.
Dotacijos kino platintojams biudžetas yra ne mažesnis kaip 100 tūkst. eurų, suma taip pat dar gali būti padidinta.
