Projektą įgyvendinti Lietuvoje sumanyta dar 2019 m., siekiant glaudesnio ryšio tarp lietuvių rašytojų bei kino režisierių ir prodiuserių. Panašaus formato renginiai organizuojami ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanų kino festivalio metu, jau ne vienerius metus pristatoma prancūzų literatūra.
„Labai daug kino juostų yra paremtos knygomis – literatūra dažnai tampa svarbiu įkvėpimo šaltiniu“, – teigia renginio organizatorė, prodiuserė Živilė Gallego. Anot jos, vertinant knygos kinematografiškumą, dėmesys kreipiamas į temos aktualumą, galimybę filmą įgyvendinti Lietuvoje, knygos siužetą. „Manau, kad svarbu, jog istorija įtrauktų, sujaudintų, nustebintų, ko nors išmokytų. Tiesa, mums labai svarbu ne tik pristatyti atrinktus kūrinius, bet ir skatinti bendradarbiavimą tarp literatūros bei kino pasaulių“.
Projekto metu Lietuvos leidyklos gali siūlyti 2022-aisiais išleistas ir ekranizacijai tinkančias lietuvių autorių knygas – romanus, noveles ar apysakas, skirtas įvairaus amžiaus skaitytojams. Leidyklos knygas gali siūlyti nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 9 d. užpildžius registracijos formą.
Iš siūlomų knygų trijų profesionalų atrankos komisija išrinks labiausiai kino filmų scenarijams tinkamus kūrinius. Vasario pabaigoje vykstančios Vilniaus knygų mugės metu, jie bus pristatyti kino industrijos atstovams – prodiuseriams, režisieriams bei scenaristams.
Ankstesniais metais kinematografiškiausių kūrinių sąraše atsidūrė J.Gaižausko knygos.
„Dievas su šlepetėmis“ bei „Tigras, glostantis pėdas“, S.Šaltenio „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“, Tomo Mitkaus ir Raimondos Steiblytės grafinis romanas „Karo aviatoriai“, Dovilės Raustytės novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ ir kt. kūriniai.
„Knyga+kinas“ renginį organizuoja „Fralita Films“, projekto partneriai Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje, projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
