„Aš nepažįstu pasaulio be Hario Poterio“, – sako Georgie Siriwardena, Exterio universiteto „Hario Poterio ir Kvidičo klubo“ prezidentė. Galbūt ji teisi. Ar jūs būtumėte didelis gerbėjas, ar tik nesusidomėjęs praeivis, nėra žmogaus, kuris galėtų teigti apie J.K. Rowling burtininką nežinantis nieko.
Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 450 mln. knygų, o filmai kartu uždirbo 7,7 milijardo dolerių. Nepaisant to, veikėjo įtaka šiandien yra galbūt net ryškesnė nei anksčiau. Buvusiame rašytojos universitete veikiantis klubas turi 200 narių ir net savo kvidičo komandą.
„Turime gausybę renginių. Rengiame pikniką, universiteto turą, kino studijos turą, šventinę puotą ir net Helovino vakarėlį su „Sostų karų“ gerbėjais“, – aiškina G.Siriwardena. Ir nors suprantama, jog pačios autorės universitete atsiranda jos gerbėjų klubas, tas pats vyksta visoje Didžiojoje Britanijoje. Beveik kiekvienas universitetas čia turi savo „Hario Poterio klubą“.
Pačios klubo prezidentės teigimu, jie yra karta, kuri užaugo su Hariu Poteriu, ir būtent čia slypi tikroji sagos sėkmė. Pradėjusi knygų veiksmą mokykloje ir ištęsusi istoriją, J.K.Rowling sugebėjo užaugti kartu su savo gerbėjais.
Klauskite kiekvieno tikro gerbėjo, ir jis jums atsakys, kad viena esminių jų meilės veikėjams priežasčių yra tai, kad juos paprasta suprasti. „Su veikėjais lengva rasti ryšį, tačiau ne paviršutinišką. Jais gali patikėti“, – aiškina G.Siriwardena. Sujunkite tai su noru persikelti į kitą, šiuo atveju, magišką, pasaulį, ir gausite nepaprastą istoriją.
7,7 milijardų vertės klausimas yra, kodėl būtent šie filmai taip išpopuliarėjo. Menininkai ir studijos nuo pat sagos pradžios bandė atkartoti jos sėkmę.
Į „Hario Poterio“ visatą įsiliejo ir naujos istorijos: ką tik pasirodė pirmoji „Fantastinių gyvūnų ir kur juos rasti“ dalis, o „Prakeikto vaiko“ spektakliai visuomet būna pilni – šios serijos įtaka greitai neišnyks. Iš tiesų, ją plėtoti imasi ir patys gerbėjai.
Pavyzdžiui, režisierė Suzy Shepherd kartu su Oksfordo universiteto studentais sukūrė filmą „Suvaldyta išdaiga“ (Mischief Managed). „Tai filmas apie Hario tėvų ir jų draugų laikus Hogvartse. Apie tai dažnai užsimenama knygose, tačiau atgal grįžtame tik prisiminimuose. Mes norėjome ten grįžti iš tiesų“, – pasakoja autorė.
Tačiau ar tokia meilė gali būti ilgalaikė? G.Siriwardena tiki, jog „Haris Poteris“ bus svarbus tol, kol žmonės ras su juo emocinį ryšį, bet pripažįsta, kad „ateinanti karta nebus taip prie jo prisirišusi“.
Praeinant kartoms, kurios augo knygoms bei filmams tik pasirodant, magija neišvengiamai blės. Tačiau kaip ir J.R.R.Tolkieno ar C.S.Lewiso istorijose, „Haryje Poteryje“ yra pakankamai idėjų, svarbių nepriklausomai nuo laikmečio.
Viena „Suvaldytos išdaigos“ prodiuserių Aimee Kwan aiškina: „Haris Poteris aprėpia tiek temų, svarbių nepritampančiam, svarbių tam, kuriuo kiti netiki, o faktas, jog tai ne viena knyga, bet knygų serija, leidžia palaipsniui su šia istorija augti pačiam.“ Tad berniukas, kuris išgyveno, panašu, toliau darys būtent tai.
