Kaip 15min informavo Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus specialistė Jana Mikulevič, bendrovės įstatuose numatyta pagrindinė veikla – kino filmų demonstravimas kino teatruose ir kino projektų vykdymas.
„Pajamos iš kino filmų nuomos ir rodymo 2017 m. sudarė apie 4 proc. bendrųjų pajamų. Didžiąją pajamų dalį sudaro pajamos už nekilnojamojo turto nuomą bei jo pardavimą“, – sako J.Mikulevič.
Anot jos, remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad bendrovė vykdo jai nebūdingas veiklas, kurių nenumatė pagrindinis savininkas – Lietuvos valstybė.
Šiuo metu pagrindinė „Lietuvos kino“ veikla, susijusi su kino rodymu, yra koncentruojama Vilniuje (37 vietas turinčioje „Ozo kino salėje“) bei Palangoje (230 žiūrovų talpinančiame kino teatre „Naglis“).
„Lietuvos kinui“ taip pat priklauso buvęs kino teatras „Jūratė ir Kastytis“ Klaipėdoje, žemės sklypas Molėtuose. Bendrovėje dirba 6 etatiniai darbuotojai.
„Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl leidimo likviduoti UAB ,,Lietuvos kinas“ derinamas su suinteresuotomis institucijomis. UAB ,,Lietuvos kinas“ likvidavimo atveju dalis nekilnojamojo turto būtų perduota centralizuotam valstybės turto valdytojui Turto bankui, kita dalis, kaip kino teatras ,,Naglis“ Palangoje, liktų Kultūros ministerijos žinioje ir būtų perduota biudžetinei įstaigai, vykdančiai ir vystančiai kino meno veiklą. Kino juostos, kurios turi išliekamąją meninę ar istorinę vertę, būtų perduodamos į valstybės archyvą“, – teigė J.Mikulevič.
„Lietuvos kino“ direktorius Arūnas Stoškus teigė, jog kalbos apie bendrovės likvidavimą buvo girdėti jau daugiau nei pusmetį. „Kaip suprantu, Ūkio ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri sudaro sąrašą įmonių, kurios valstybei atlieka mažiausiai reikalingas funkcijas. Pateikėme informaciją, kurios buvo prašoma“, – sakė A.Stoškus.
Pasak jo, „Lietuvos kinas“ filmus rodo Vilniuje, „Ozo kino salėje“. Taip pat rengia skirtinguose miestuose vykdomas edukacines programas.
„Vasarą rodom filmus kino teatre „Naglis“, Palangoje. Jis yra nešildomas, norėjome jį renovuoti, įsitraukėme tai į strateginį planą. Bet mes, kaip uždaroji akcinė bendrovė, nelabai galėjom pretenduoti nei į europines lėšas, nei į kitus fondus. Pardavėme vieną apleistą sandėlį, kuriame anksčiau 35 mm juostas laikydavome, planavome parduoti ir „Jūratę ir Kastytį“. Pagal preliminarius skaičiavimus, gautų lėšų mums būtų pakakę renovacijai. Aš į savo viziją įtraukiau „Naglio“ kino teatro renovavimą tam, kad būtų galima rodyti nekomercinius, festivalinius filmus, kad vyktų kino sklaida regione“, – teigė „Lietuvos kino“ direktorius.
Paklaustas, ar sutinka su Kultūros ministerijos teiginiu, kad bendrovė vykdo jai nebūdingas ir valstybės nenumatytas veiklas, A.Stoškus teigė: „Iš tiesų taip ir yra. Mūsų pajamų pagrindas yra patalpų nuoma.“
„Lietuvos kino“ direktoriaus teigimu, dotacijų iš valstybės bendrovė negauna.
Pasak jo, apie „Lietuvos kino“ likvidavimą prabilta jau ne pirmą kartą, tačiau A.Stoškus pabrėžia, jog svarbu, kad šįkart nepasikartotų Lietuvos kino studijos istorija.
„Lietuvos kino studija buvo privatizuota ir visi pinigai už pardavimus pateko į valstybės biudžetą. Kinas už tai negavo nieko, jokios investicijos į kiną nebuvo daromos ir kino žmonės tuo buvo labai pasipiktinę. <...> Jei jau įmonė bus likviduojama, tai tos lėšos turėtų būti panaudotos kino reikmėms. Pavyzdžiui, dar kai ministru buvo Šarūnas Birutis, pasiūliau nacionalinės filmotekos kūrimo idėją. Tai turėtų būti politinis sprendimas.“
„Lietuvos kino“ direktoriaus teigimu, bendrovė yra sukaupusi didžiulę filmų bazę, kurioje yra ir 35 mm juostų kopijos, ir VHS kasetės.
„Filmai, kurie turėtų būti saugotini valstybės, t.y., kurie yra susiję su Lietuva, Kultūros ministerijai sudarius darbo grupę, buvo atrinkti ir jau atiduoti į centrinį valstybės archyvą. Tačiau yra kitų kopijų, kurių archyvas priimti nebegali, jiems fiziškai trūksta vietos. Tos kopijos, mano galva, taip pat turėtų išlikti, jų, manau, negalima utilizuoti. Tam taip pat pasiūliau sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri peržiūrėtų ir įvertintų visas kopijas. Peržiūrint archyvus kartais randama svarbių, nežinomų, pamirštų kūrinių – pasaulyje yra daug tokių pavyzdžių. Todėl archyvus reiktų revizuoti ekspertams.“
Bendrovė turi ir senos kino rodymo aparatūros, kuri, A.Stoškaus teigimu, galbūt praverstų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. Tai taip pat galėtų nustatyti paskirti ekspertai.
„Lietuvos kino“ direktorius teigė, jog dėl šių ir kitų klausimų šiuo metu aktyviai bendraujama su Kultūros ministerija.
