Ispanijos imperijos klerkas Diegas de Zama gyvena kažko laukdamas: jis nori būti perkeltas tarnauti į kitą vietą, be to, ilgai nematė žmonos ir vaikų. Zama kabinasi už vienintelės gyvenimo prasmės – pažado, kad greit bus perkeltas į Buenos Aires, bet laukimas virsta amžinybe. Zamai atrodo, kad prieš jį atsisuka visas pasaulis ir jo egzistencijai iškyla grėsmė.
Po Pietų Ameriką keliavęs ir iš ten kumbijos ritmus į Lietuvą atvežęs grupės „Parranda Polar“ lyderis Adomas Koreniukas dalijasi įspūdžiais.
„Filmas „Zama“ mus nukelia į atokią XVIII a. Pietų Amerikos koloniją, kur atskleidžiama Ispanijos funkcionieriaus Don Diego de Zama drama.
Filmo anonsas:
Filmas nuo pat pradžių įtraukia savo ypatingai paveikia atmosfera. Režisierė meistriškai žaidžia su filmo laiku ir erdve; fragmentiškas, bet kartu nuolatos tekantis kino pasakojimas įdarbina vidinį intuicijos jausmą – užpildyti tarpus tarp paskirų epizodų. Pavyzdžiui, tiesiogiai neatskleidžiamas kolonijinio miestelio dydis pradeda jaustis iš gyventojų tarpusavio santykių. Nuolatinis karštis, Dievo pamirštos kolonijos atokumas bei nejaukus aplinkos svetimumas su gausybe ant realumo ribos balansuojančių fantastinių elementų, ištisai justi viso filmo metu ir labai įtaigiai perteikia protagonisto išgyvenamą krizę.
Nuopolį išgyvenančioje XVIII a. Ispanijai pavaldžių dykinėjančių valdininkų sistemoje įžvelgiama ir politinė alegorija. Filme jaučiama Pietų Amerikai aktuali kolonializacijos padarinių čiabuviams tema. Tačiau svarbiausiu motyvu tampa funkcionieriaus Don Diego de Zama santykis su savąja realybe. Ar jis veda save pragaištin, leisdamas savo neišsipildantiems gyvenimo lūkesčiams užgožti negailestingą gyvenimo realybę? O gal ir mes gyvendami nuolatinėje laikinos situacijos būsenoje panašėjame į Zamą?“
