„Lietuviškam kinui pelnyti A klasės festivalių apdovanojimus jau tampa įprasta“, – tvirtina Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius. Su juo kalbamės apie lietuviško kino vietą pasauliniame kontekste bei artėjančią Europos kino mugę Berlyno kino festivalyje, kurioje Lietuva, Latvija ir Estija yra paskelbtos kaip garbės viešnios
Didėjanti kino įvairovė
„Galime pasidžiaugti, jog turime daug skirtingų filmų, kurie parodo, kokią plačią žanrinę įvairovę turime. O taip pat dar džiugu ir tai, kad galėjome pamatyti, kad kinas gali Lietuvoje pritraukti pilnas sales žiūrovų“, – pastebi L.Ubavičius.
Anot Lietuvos kino centro direktoriaus, pastarieji metai Lietuvos kinui buvo labai dosnūs – į didžiuosius festivalius užsienyje kasmet išvežama po maždaug 20 lietuviškų filmų, taip pat atsiranda vis daugiau filmų vaikams ir paaugliams, ryškėja žanrinės tendencijos – pristatomos ne tik įprastomis tapusios dramos, bet ir mokslinės fantastikos, siaubo filmai, detektyvai.
„Tendencija, į kurią, manau, suka ne Lietuvos kinas, bet ir visas pasaulis – tai TV dramos. Lietuvos kino centras jau kuris laikas finansuoja šią kategoriją, ja domimasi. Sausį pradėta rodyti „Trolių ferma“, kuri bus pristatinėjama ir Europos kino mugėje Berlyne, yra pirmasis daugiaserijinis vaidybinis filmas, gavęs finansavimą, tolygų ilgametražiam filmui. Manau, kad ši kategorija populiarėja dėl vaizdo turinio platformų susidomėjimu tokiu turiniu, o jos – potencialus pirkėjas“, – sako L.Ubavičius.
Vykstant didžiajam finansavimo konkursui, Lietuvos kino centras kasmet sulaukia virš 100 paraiškų parengiamiesiems ir filmų gamybos darbams. „Pastebime maždaug 25-30 proc.gaunamų paraiškų skaičiaus augimą“, – tendenciją apibūdina Lietuvos kino centro direktorius.
Dėmesys lietuviškam kinui
Lietuviškas kinas nepaneigiamai yra vis labiau pastebimas svetur – Lietuvos kino centras stengiasi užtikrinti, kad šalyje sukurtų filmų matomumas vis augtų. „Didėjantis dėmesys kinui bei augantis valstybinis finansavimas lėmė, kad galime turėti daugiau projektų. Patys stengiamės užtikrinti filmų sklaidos užsienyje pakankamą finansavimą“, – patirtimi dalinasi L.Ubavičius.
Anot jo, nė viena Baltijos ar vidurio Europos šalių neturi tokių gerų sąlygų gauti paramą filmų sklaidos projektams, kaip Lietuva. Po pandeminės pauzės vėl atsidarius festivaliams ir sugrįžus gyviems susitikimams su žiūrovais, paraiškų skaičius tik parodė, kad Lietuvos kūrėjai nori skleisti žinią apie savo kūrinius.
„Labai džiaugiamės galėdami finansuoti tokius projektus, kaip Marijos Kavtaradzės ir filmo „Tu man nieko neprimeni“ komandos išvykimas į Sundance kino festivalį. Taip, tai kainuoja daug, bet tikrai padeda garsinti šalį“ , – džiaugiasi Lietuvos kino centro direktorius. Pasak jo, kiekvienais metais stengiamasi susidėlioti dalyvavimo ir Lietuvos atstovavimo festivaliuose strategiją, bandant fokusuotis į vieną ar du didesnius kino pristatymus. „Patekimas į Berlyno kino festivalio Europos kino mugę – vyšnaitė ant torto, kadangi tai bene didžiausią mugę turintis renginys pasaulyje. Kur daugiau tokiam dideliam žmonių ratui galima pristatyti savo industriją“, – komentuoja L.Ubavičius.
Lietuviškumo elementai
Per laiką buvo nusistovėję tam tikri stereotipai ir klišės, kuriomis dažnai būdavo apibūdinamas lietuviškas kinas. Ir nors ir dabar kai kurie tuos apibūdinimus vis dar mėgsta pavartoti, bet, anot L.Ubavičiaus, jie – nebeaktualūs.
„Stebint pastarojo meto situaciją galime drąsiai teigti, kad savo kūriniais esame sudominę tarptautinę bendruomenę, tą rodo ir gauti įvertinimai. Jei ankščiau užsienį domino tai, ką galima papasakoti apie sovietinį laikotarpį ir jo įtaką mums, tai šita era baigėsi ir išsikvėpė. Manau, kad šiuo metu lietuviško kino braižą galima apibūdinti kaip subtilų ir jautrų pasakojimo būdą, kuriame pristatomos tolygiai jautrios ir subtilios asmenybės, jų asmeniniai išgyvenimai, daug dėmesio skiriama psichologinėms problemoms. Turbūt gebėjimas kino priemonėmis atlikti jautrią būsenos analizę ir išgyvenimus yra dabartinė mūsų stiprybė“ , – pastebėjimais dalinasi pašnekovas.
Taip pat L.Ubavičius primena, jog vertėtų nepamiršti, kokia visada stipri buvo Lietuvos dokumentika su tokiais kūrėjais ir lietuviško kino legendomis kaip Arūnas Matelis ar Audrius Stonys priešakyje.
„Štai Giedrė Žičkytė filmu „Šuolis“ parodė, kad gali ne tik pritraukti pilnas kino sales žiūrovų Lietuvoje, bet sudominti ir užsienį – JAV šį jos filmą platino net keletas skirtingų kino teatrų tinklų, kas yra tikrai didelis pasiekimas. Filmo„Mariupolis 2“ kūrėjų vizija pristatyti bei parodyti ten gyvenančius žmones irgi sudomino visą pasaulį, kad ir kokia tragedija pasibaigė šis noras. Tiesą sakant, manau, kad savo kinu pasiekėme tą lygį, kai atitinkame bendrą pasaulinį kontekstą ir esame lygūs“ , – apibendrina L.Ubavičius.
Plati kino geografija
Pagrindinėmis rinkomis, į kurias lietuviai bando patekti, vis dar išlieka Europos rinkos, su užmojais į Jungtines Amerikos Valstijas. Nors pastarųjų metų geografija gana įspūdinga. „Su skirtingais projektais, skirtais kino sklaidai, per praėjusius metus sudalyvavome skirtinguose festivaliuose nuo Pietų Korėjos iki Meksikos. Tikrai galime teigti, jog esame matomi. Ir turime ką parodyti – per metus finansuojame apie 40 filmų gamybos ir parengiamųjų darbų projektų“ , – džiaugsmo neslepia pašnekovas.
Nemažėja ir koprodukcijos darbų, į kuriuos gausiai įsitraukia prodiuseriai. „Europoje tarytum taisyklė ieškoti koprodukcijos partnerių ir šitaip užsitikrinti, jog filmas bus pamatytas kuo daugiau šalių. Tai suteikia geresnes salygas filmo realizavimui, finansavimo bei auditorijos pritraukimo perspektyvoms. Manau, koprodukcijų tendencija tik stiprės“ , – mąsto L.Ubavičius.
Fokusas – Berlyno kino festivalio Europos kino mugė
Berlyne vyksiančioje Europos kino mugėje Lietuva bus viena iš garbės viešnių, kartu su kitomis Baltijos šalimis. „Su Latvija ir Estija esame pavieniui. Stengsimės pristatyti šalis išlaikydami nuostabios gamtos ir jos įvairovės leitmotyvą. O tai labai svarbu ir kalbant apie kino industrijos poreikius – šalis, kurioje yra daug įdomių lokacijų ir visi keturi metų laikai, yra tobula filmavimams. O mes tuo ir pasižymime. Kino industrijoje jau seniai kalbama apie tai, jog Lietuvoje yra puikios sąlygos kurti filmus – tą jau išbandė ir „Netflix“, ir „HBO“. Taip pat kartu su Latvija ir Estija bandysime kalbėti ir tvarumo temomis, kurios šiuo metu kino industrijoje yra ant bangos. Na, ir pristatysime TV serialų kūrimo galimybes bei patirtį Lietuvoje“, – apie Baltijos šalių stengo viziją Europos kino mugėje kalba L.Ubavičius.
Taip pat Berlyno kino festivalio programoje „Upcoming Producers“ savo projektus pristatys ir Lietuvos kino centro deleguoti bei tarptautinio pripažinimo sulaukę prodiuserė ir režisierė Giedrė Žickytė, prodiuserės Klementina Remeikaitė bei Justė Michailinaitė ir prodiuserius ir režisierius Romas Zabarauskas. Programoje „Visitors“, skirtoje užmegzti tarptautinius ryšius, dalyvaus Emilija Sluškonytė, Andrius Lekavičius bei Ieva Černiauskaitė.
„Tokie renginiai, kaip Berlyno kino festivalyje vykstanti kino mugė, mums tikrai yra svarbūs – tai vienas iš trijų didžiausių kino industrijos renginių pasaulyje, kartu su Kanų bei Venecijos kino festivaliais. O būti garbės viešnia tokio masto renginyje – didelis pasiekimas. Ypač kai turime kuo didžiuotis ir ką pristatyti“ , – reziumuoja Lietuvos kino centro direktorius.
