Dėl kino gyvenanti ir visą savo gyvenimą aktorystei pašventusi V. Mainelytė darbą su režisieriumi A. Puipa prisimena, kaip nepaprastą šventę ir tikina, kad sukurtame šlovingų laikų nepamirštančios aktorės personaže yra labai daug jos pačios. „Man atrodo, kad negali sukurti visiškai nepanašaus ir nuo savęs atitolusio vaidmens. Mano vaidmuo Algimanto Puipos „Edeno sode“ buvo man labai suprantamas ir artimas, jokio kito prototipo, tik kaip pačią save, aš neturėjau. Man tai buvo nepaprasta šventė, nes po šitiek metų sugrįžau į didįjį kiną. Buvo gera iki graudumo. Labai džiaugiuosi, kad šiame filme Algimantas mus visus subūrė ir užfiksavo net tuos, kurių jau nebėra“, – džiaugėsi aktorė.
Į filmavimo aikštelę režisierius A.Puipa sugrąžino senosios kino mokyklos atstovus: Vaivą Mainelytę, Juozą Budraitį, Gražiną Balandytę, Vytautą Paukštę ir daugelį kitų aktorių. Aktorė prisipažino, kad filmavimo aikštelėje būta ir ašarų.
„Turbūt, kai jau jauti, kad viskas baigėsi ir yra nufilmuota, tada pasidaro liūdna skirtis. Man visuomet taip būna, o čia buvo ypatingai graudu, nes nežinia ar mūsų karta dar susitiks filmavimo aikštelėje. Kiekvienas važiavimas į filmavimo aikštelę buvo didžiulis laukimas, nes po tiek metų visi vėl galėjome susitikti. Kai susitinki su kolegomis, su kuriais nemažai laiko praleidai kartu, tai ir kalbėti daug nereikia, užtenka tik užuominos. Visus mus riša atsiminimai ir gyvenimas“, – su šypsena pasakojo V.Mainelytė.
Per ilgus metus, praleistus vaidinant, aktorė yra sukūrusi ne vieną ryškų ir įsimintiną vaidmenį, tačiau daug kas ją prisimena, kaip Jurgą iš „Velnio nuotakos“. Daugiau nei 45 metus teatro scenoje ir filmavimo aikštelėje praleidusi aktorė pasakoja, kad jei tik būtų galimybė, į sceną norėtų sugrąžinti Henriko Ibseno dramoje „Jaunas Gabrielis Borkmanas“ sukurtą Fru Serbiu personažą.
„Nesvarbu kokio amžiaus tu esi, bet kiekvieną aktorių persekioja jo personažai, visada vyksta nenutrūkstamas dialogas su savo suvaidintais ir nesuvaidintais personažais. Taip ir mano visi suvaidinti personažai yra su manimi, kartas nuo karto jie sugrįžta. Galbūt dažniausiai net ne vaidmenį prisimeni, bet tą aplinką, kurioje dirbai, kas tave tuomet supo: kolegos, filmavimo grupė, kraštas, kuriame filmavaisi. Per laiko prizmę viskas keičiasi. Kai ateina brandus amžius, tai ateina ir visai kitoks vertinimas. Vaidmenys, kurie atrodė svarbūs, dabar tokie nebėra“, – kalbėjo aktorė.
2012-aisias V. Mainelytei buvo įteiktas prestižinis apdovanojimas „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui. Šiais metais aktorė grumiasi kategorijoje „Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo“. Šį apdovanojimą taip pat pretenduoja gauti Klavdija Koršunova už vaidmenį Šarūno Barto filme „Ramybė mūsų sapnuose“ ir Lietuvoje gyvenanti prancūzė aktorė Clotilde Solange Rigaud nusifilmavusi režisierės Austėjos Urbaitės trumpametražiame filme „Tiltai“.
„Meluočiau sakydama, kad aktoriui nėra svarbūs įvertinimai ir apdovanojimai. Kam tada kuri, dirbi? Nemėgstu to koketavimo, kai aktoriai sako, kad nesvarbu įvertinimai, nesvarbu ar jį pažįsta žiūrovas. Man tai labai svarbu, nes jei per tiek darbo metų manęs niekas nepažintų, tai kam aš tada dirbau? Aktoriui svarbu turėti savo žiūrovą ir tas noras nedingsta iki pat išėjimo... Kasryt pasižiūriu į savo auksinę gervelę, pasisveikinu ir pagalvoju: gerai jai draugę būtų turėti“, – juokdamasi sakė V.Mainelytė.
Kasmet didelio visuomenės dėmesio susilaukiantys apdovanojimai šiemet vyks gegužės 27-ąją, 18.30 val. ir bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją.
Jau devintą pavasarį į Lietuvą sugrįžtančių apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai LiKA pagerbs iškiliausius ir labiausiai nusipelniusius kino kūrėjus. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ globėjas yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Apdovanojimus organizuoja Lietuvių kino akademija ir Lietuvos kino centras.
