Vienu didžiausią įtaką kino industrijoje padariusiu režisieriumi laikomas J.P.Melville‘is bet kokia kaina siekė visapusiškos laisvės. Pirmąjį savo filmą „Jūros tylėjimas“ jis nufilmavo nelegaliai: negavęs nei Prancūzijos kino centro leidimo, nei rašytojo Vercors’o leidimo kurti jo knygos ekranizaciją. Bet tai neužkirto kelio filmo sėkmei.
Kaip pats save įvardino, J.P.Melville‘is, buvo pirmas turintis savo nepriklausomą kino studiją. Jis pats prodiusuodavo savo filmus, puikiai išmanė kino techniką. Save laikė pirmuoju visapusišku autoriumi – netgi citatos pasirodančios jo filmų pradžiose yra sukurtos jo paties. Režisieriaus ryžtas kurti nepriklausomai, nepaklūstant kino industrijos sistemai, filmavimas lauke, gatvėje ir maži filmų biudžetai įkvėpė Naujosios bangos judėjimo atsiradimą, o jo filmas „Bobas Lošėjas“ apie banditą Bobą ir jo rezgamą kazino apiplėšimą padarė didžiulę įtaką režisieriams François Truffaut bei Jean-Luc‘ui Godard‘ui.
J.P.Melville‘io filmuose atskleidžiamos patį režisierių stipriai paveikusios patirtys. Artimai bendravęs su Monmartro banditais, dalyvavęs Antrajame pasauliniame kare, jis žavėjosi patirta vienybe, susiklosčiusiais tarpusavio santykiais, kuriuos apibrėžia pareiga, ištikimybė ir nuolat gresianti pražūtis. Jo filmų personažai – bėglys Voželis „Raudonajame rate“, vagišius Morisas filme „Skundikas“, samdomas žudikas Džefas Kostelo juostoje „Samurajus“ – visi jie vieniši vyrai, balansuojantys tarp gėrio ir blogio, kaltės ir nekaltumo. Nusikaltę, bet riteriški jų portretai leidžia apčiuopti melancholišką sluoksnį, peržengiantį žanrinį kiną, kuriame nagrinėjamos ištikimybės, išdavystės, gyvenimo ir mirties temos.
Nusikaltę, bet riteriški jų portretai leidžia apčiuopti melancholišką sluoksnį, peržengiantį žanrinį kiną, kuriame nagrinėjamos ištikimybės, išdavystės, gyvenimo ir mirties temos.
J.P.Melville‘is artimai bendravo, patardavo kūrybiniais klausimais savo draugams filmų kūrėjams. Legendiniame Jeano-Luco Godardo filme „Iki paskutinio atodūsio“ (1960) J.P.Melville’is atlieka rašytojo Žano Parvulesko vaidmenį. „Kokia jūsų didžiausia ambicija gyvenime? – klausia jo aktorė Jean Seberg, atliekanti Patricijos vaidmenį. „Tapti nemirtingu ir numirti“, – atsako personažas.
Iš pradžių dokumentiški nusikaltėlių portretai vėlesniuose jo filmuose tampa labiau stilizuoti ir abstraktūs: apie vieną garsiausių jo juostų „Samurajus“ kritikai sakė, jog filme Alainas Delonas nedaro nieko kito, tik taisosi skrybėlę. Ši scena – tarsi paskutinis atsisveikinimas nežinant, ar herojui dar lemta gyvam sugrįžti į namus, tapo kultine.
J.P.Melville‘is buvo prisiekęs kinomanas, nepataisomas darboholikas. Paryžiuje jis gyveno kaip amerikietis. Jis niekada nenusivoždavo Stetson skrybėlės, tarytum pats vaidintų savo filme. Ekscentriškas režisierius pasižymėjo maniakišku preciziškumu, sunkiu būdu filmavimo aikštelėje. Tuo pat metu išliko lojalus savo komandai bei didžiai gerbė atrastus aktorius. Po gaisro, kilusio jo studijoje „Samurajaus“ filmavimo metu, jis nepasidavė ir pristatė „Šešėlių armiją“ su aktoriumi Lino Ventura – epinę juostą apie rezistenciją – vieną svarbiausių temų režisieriui.
Jo noras tapti nemirtingu išsipildė – 1973-ųjų rugpjūtį buvo ištiktas širdies smūgio, sulaukęs vos 55-erių ir jau palikęs neišdildomą žymę kino istorijoje.
Jeano-Pierre‘o Melville‘io filmų retrospektyvoje, kurią pristato prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, galima bus pamatyti: Klouno gyvenimas, Jūros tylėjimas, Leonas Morenas, kunigas, Bobas Lošėjas, Skundikas, Raudonasis ratas, Samurajus, Šešėlių armija. Festivalis vyks sausio 25 d. – vasario 4 d. Vilniuje, Vasario 1 – 11 d. kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Varėnoje, Gargžduose, Ukmergėje, Plungėje. Bilietus platina kino teatrai. Daugiau informacijos apie festivalį – čia.
