66-oji Berlinalė į Vokietijos sostinę ir sutrauks pasaulio kino žvaigždes, kino industrijos atstovus, žurnalistus, kino kritikus ir entuziastingą tarptautinę kino gerbėjų auditoriją.
Berlinalės metu Vokietijos sostinė tampa pasauliui atvira kultūros erdve, viena didžiausių Europos kino aikščių, vienu svarbiausių pasaulyje kino industrijos renginiu į kurį parduodama per 330 000 bilietų, kurį aplanko per 20 tūkst. profesionalų iš beveik 130 šalių, filmus kuriame stebi per 3, 7 tūkst. žurnalistų ir visa tai lydima įvairiausių, nuo programos neatsiejamų, meno, kino verslo bei kitokių renginių. Šių metų Berlynalės programoje bus parodyta per 400 įvairių žanrų filmų, dauguma jų – pasaulinės ir europinės premjeros.
Metų metus festivalis garsėja tokiomis savo programomis kaip pagrindinė konkursinė festivalio programa, taip pat programa Panorama, kurioje savo vietą randa arthauziniai filmai, speciali programa – Generation, kuri yra skiriama vaikų ir jaunimo filmams, nauji atradimai ir daug žadančių vokiškų filmų kūrėjų darbai rodomi Perspektive Deutsches Kino programoje, o avangardinius, eksperimentinius bei ne taip gerai žinomų kinematografų darbus auditorija gali atrasti Forum ir Forum Expanded, Berlinale Special Gala rodomas neįprastos naujos produkcijos bei prisimenamos garsiosios kino žvaigždės.
Nuo 2015-tų metų Berlinale Special Series pristato specialias užsienio serijas. Festivalio programą papildo Retrospektive ir Hommage, kurių ekranuose garsių kino kūrėjų gyvenimo darbai.
Ne kiekvienais metais Berlinalėje pristatomas lietuviškas kinas, bet 66-oje Berlinalėje – net du filmai, susiję su lietuvių kinu, buvo pakviesti į festivalio ekranus.
Vienoje svarbiausių festivalio programoje Panorama bus pristatoma lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus pasaulinė premjera „Mariupolis“. Šį filmą kurį kūrė tarptautinė lietuvių, ukrainiečių, vokiečių ir prancūzų komanda. „Mariupolis“ – filmas – esė apie industrinį uostamiestį Ukrainoje, Donecko srityje; kažkada ten gyveno graikai. Dabar kasdienybę Mariupolyje įrėmina nuolatinis karo laukimas, jo buvimas šalia.
„Vakar bombų negirdėjau, tik sprogimų atšvaitai debesyse matėsi per mano langą”, – sako filme smuikininkė.
„Nemačiau sprogimų, dirbau sode”, – jai antrina Mariupolio akordeonistas. Filmas dedikuotas Mariupolio poetams ir batsiuviams, o „Berlinalės” rengėjai M.Kvedaravičiaus filmą vadina vizualiai išraiškinga pagarbos duokle į krizę panirusiam miestui.
Tai bus jau antrasis režisieriaus ir kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmas, pristatomas „Berlinalės“ metu. 2011 metais festivalyje buvo pristatytas debiutinis jo filmas „Barzakh”, pasakojantis apie Čečėnijoje dingusius žmones.
Kitu lietuvišku akcentu Berlinalėje taps „Nakom”, kurio montažo režisierius yra lietuvių kilmės amerikietis Tomas Vengris. Tai yra bendras JAV ir Ganos gamybos projektas. Lietuviškų šaknų turintis ir Amerikoje gyvenantis Tomas Vengris yra keturių trumpo metro filmų režisierius, lietuviškai kino auditorijai pažįstamas kaip 2012 metais „Kino pavasaryje“ rodyto filmo „Kalifornija“ režisierius.