Nors ilgą laiką Lietuvos kino industrija nebuvo ta šaka, kuria galėtume girtis, tačiau po truputį ateina geresni laikai.
Lyg sniego kamuolys
Naujosios kartos žiūrovams Lietuva kino pasaulyje buvo žinoma tik kaip režisierių Šarūno Barto ir Arūno Matelio gimtinė, kol 2010 metais Emilis Vėlyvis nepristatė savo antrojo filmo „Zero 2“, kuris sumušė lietuviškojo kino rekordus. Filmas kino teatruose surinko 934 538 Lt (270880 Eur) pajamų, o pirmąjį lietuviškajį „blokbusterį “ kino salėse pamatė 71724 žiūrovai.
Šis filmas kino žiūrovus pribloškė ne menine verte, o iki tol lietuviškam kinui neregėtu tempu, dinamika, intriguojančia istorija, riebiais dialogais ir juoduoju humoru. Tiesa buvo nemažai ir tokių kino mėgėjų, kurie negalėjo jo žiūrėti dėl šiurkščios leksikos bei tarantininio žiaurumo.
Bet režisieriui tai nė motais. „Teisingai daro. Jeigu žmogų nervina filmai su keiksmažodžiais, tai tegu jų nežiūri. Nervai žymiai svarbiau už bet kokį filmą. Aš irgi nežiūriu filmų, kuriuose be žodžių bandoma keiktis“, – sako E.Vėlyvis.
Įvyko lūžis su filmu „Tadas Blinda“ ir tam tikri kino kūrėjai pamatė, kad iš kino Lietuvoje galima daryti ir pinigus, tiesiog uždirbti, – sako režisierius R.Zabarauskas.
Antrajį žingsnį į Lietuvos kino sėkmę žengė 2011 m. susuktas Donato Ulvydo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, uždirbęs jau 3 758 316 Lt (1 089366 Eur) Šį filmą kino teatruose matė 302 836 žiūrovai. Šis filmas pagerino visus ankstesnius lietuviško kino rekordus.
Komercinis kinas – Lietuvos ateitis?
„Reikia kelti kepurę prieš „Tado Blindos“ prodiuserį, kuris, pats daug metų dirbęs filmų platintoju, perkando tendenciją ir pabandė kaip prodiuseris prodiusuoti filmą, kuris turėtų komercinius pagrindus“, – sako „Forum cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas.
„Viena vertus, galbūt yra ir atsitiktinumas, kad šiais metais daug prodiuserių, režisierių užbaigė darbus, gal kitais metais jau nebus dešimties filmų. Kitas dalykas – manau, kad įvyko lūžis su filmu „Tadas Blinda“ ir tam tikri kino kūrėjai pamatė, kad iš kino Lietuvoje galima daryti ir pinigus, tiesiog uždirbti. Štai kad ir toks projektas kaip „Valentinas vienas“, manau, yra komercinis projektas, ko prieš tai nebuvo“, – sako režisierius Romas Zabarauskas.
Naujausias sėkmingo lietuviško komercinio kino pavyzdys – Ričardo Marcinkaus ir Simono Aškelavičiaus komedija „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“. Filmo kūrėjai jau galvoja apie tęsinius. Paklaustas, ar žiūrovai gali tikėtis antrosios dalies, filmo prodiuseris ir režisierius R.Macinkus atsako: „Gali būti, kad bus net ir trečia…“.
Simonas Aškelavičius tikisi palaikymo iš žiūrovų: „Žinokite, čia pats svarbiausias dalykas – žiūrovai turės nuspręsti, ar ta kita dalis bus, ar ne. Mes sumanymų turime be galo daug – Sauliaus ir Pauliaus kelionė gali tęstis ir tęstis. Nors gal reikėtų neišduoti – gal jie filmo gale visi miršta? Jie galėtų būti tokie personažai, kurie keliauja iš filmo į filmą, gyvena ir daug ką patiria“, – sako vienas iš filmo režisierių S.Aškelavičius.
Komediją „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ premjerinį savaitgalį, vasario 6-8 dienomis, pamatė 25676 žiūrovai. Filmas surinko apie 124,3 tūkst. eurų (apie 429 tūkst. litų) pajamų. Šis kūrinys populiarumu pralenkė net Holivudo hitus.
Lietuvos kino centras paskelbė, kad komediją „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ premjerinį savaitgalį, vasario 6-8 dienomis, pamatė 25676 žiūrovai. Filmas surinko apie 124,3 tūkst. eurų (apie 429 tūkst. litų) pajamų. Šis kūrinys populiarumu pralenkė net Holivudo hitus.
Pirmojo savaitgalio žiūrovų skaičiumi „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ aplenkė kitą sėkmingą lietuvišką komediją “Valentinas už 2rų”, kuri surinko 21 450 žiūrovų pirmą savaitgalį, bei Holivudo hitą „Hobitas. Penkių armijų mūšis“, startavusį su 22258 žiūrovais pirmą savaitgalį.
Idėjų semiasi iš užsienio
Išsivadavusi iš stereotipinio kino pančių jaujoji kūrėjų karta pasinėrė į komercinio kino jūrą. Čia didelio meno ir originalių idėjų nereikėtų tikėtis, todėl perkami ir adaptuojami net scenarijai. Komercinės sėkmės sulaukusių filmų „Valentinas vienas“ ir „Nepatyręs“ filmų scenarijai buvo nupirkti iš Kanados scenaristų.
„Kadangi Lietuvoje nėra išplėtotos kino pramonės, nėra ir scenarijų paklausos. O jei nėra paklausos, nėra ir pasiūlos, – komerciniais terminais kalba prodiuseris Ž.Naujokas.
„Kadangi Lietuvoje nėra išplėtotos kino pramonės, nėra ir scenarijų paklausos. O jei nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. Spintose gal ir dūla keli baisių lietuviškų dramų scenarijai, bet jų niekam nereikia. Kūrėjai nenori rašyti scenarijų tam, kad krautų juos į stalčių, tikėdamiesi, jog gal kada nors kas nors panorės ką nors sukurti“, – teigė prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Lietuvos kino centro duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvos kino teatrų žiūrimiausių filmų dešimtuką patenka ir keturi lietuviški filmai. Tai – E.Vėlyvio filmas „Redirected. Už Lietuvą!“, Evaldo Kubiliaus filmas „Valentinas už 2rų“, Donato Ulvydo filmas „Kaip pavogti žmoną“ bei Igno Jonyno filmas „Lošėjas“. Šie filmai į kino teatro sales surinko daugiau nei pusę milijono žiūrovų. Filmai kartu uždirbo 2 370 075 eurų.
E.Vėlyvio filmas „Redirected. Už Lietuvą!“ tapo daugiausiai uždirbusiu filmu per Lietuvos kino istoriją ir pirmuoju lietuvišku filmu, kuris sugebėjo grąžinti valstybei gautą iš jos paramą.
2014 metais Ričardas Matačius sukūrė pirmąjį lietuvišką siaubo filmą „Rūsys“. Nors žiūrovų nuomonės dėl lietuviškų filmų kokybės ir meninės vertės išsiskyrė, dauguma Lietuvos kino mėgėjų teigia, kad lietuviai pagaliau išmoko kurti komercinį kiną, tinkantį didžiajai auditorijai. Kritikai tikisi, kad komercinio kino pagrindai padės subrandinti lietuviškų filmų derlių.
Kai kurie naujieji lietuvių kino režisierių darbai yra pastebėti ir užsienyje. Igno Jonyno filmas „Lošėjas“ buvo išrinktas į pretendentus „Oskaro“ nominacijai už geriausią užsienio filmą bei pristatytas trisdešimtyje kino festivalių visame pasaulyje.
Alantės Kavaitės filmas „Sangailė“ tapo pirmuoju lietuvišku filmu, įžengusiu į prestižinį JAV kino festivalį „Sundance“ ir laimėjusiu 2015 metų apdovanojimą už geriausią režisūrinį darbą.
Alantės Kavaitės filmas „Sangailė“ tapo pirmuoju lietuvišku filmu, įžengusiu į prestižinį JAV kino festivalį „Sundance“ ir laimėjusiu 2015 m. apdovanojimą už geriausią režisūrinį darbą.
Nauji metai – nauja viltis
Lietuvos kino centras 2015 m. ketina skirti 2 190 226 eurų lietuviško kino rėmimui.
Pagal naujas kino finansavimo taisykles šiemet vyks du finansavimo konkursai. Kino projektai bus vertinami pagal naujas kategorijas. Kino kūrėjų aktyvumą rodo net aštuoniasdešimt Lietuvos kino centro perduotų paraiškų kino tarybai dėl valstybinio finansavimo gavimo.
Filmų gamybos darbams paramos siekia 50 projektų. Tęstinės gamybos statusą turinčių filmų gamybos kategorijai pateikti 6 projektai, mažumos bendros gamybos kategorijai – 5, vaidybinio ilgametražio filmo gamybos kategorijai – 8, mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo gamybos kategorijai – 2, dokumentinio ilgametražio filmo gamybos kategorijai – 9, dokumentinio trumpametražio filmo gamybos kategorijai – 2, animacinio ilgametražio filmo gamybos kategorijai – 1, animacinio trumpametražio filmo gamybos kategorijai – 4, debiutinio filmo gamybos kategorijai – 5, vaidybinio trumpametražio filmo gamybos kategorijai – 2, televizinės meninės dokumentikos gamybos kategorijai – 4, pirmojo trumpametražio filmo gamybos kategorijai – 2.
Parengiamiesiems darbams paramos siekia 30 projektų. Vaidybinių parengiamųjų darbų kategorijai pateikta 13 projektų, dokumentinių filmų parengiamųjų darbų kategorijai – 12, animacinių filmų parengiamųjų darbų kategorijai – 3, interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų kategorijai – 2.
Vasario pradžioje Lietuvos kino centras išdalijo pirmuosius 922 000 eurų.
Režisierės Eglės Vertelytės vaidybiniam filmui „Stebuklas“ skirtas 200 000 eurų finansavimas, kitais metais rekomenduojama skirti 58 337 eurų. Visas filmo biudžetas – 650 000 eurų. Filmą kuria VšĮ „In Script“.
Režisierės Giedrės Beinorūtės vaidybiniam filmui „Kvėpavimas į marmurą“ skirtas 200 000 eurų finansavimas, kitąmet šiam projektui rekomenduojama skirti dar 75 000 eurų. Visas VšĮ „Just a moment“ prodiusuojamo filmo biudžetas – 744 921 eurų.
Režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vaidybiniam eksperimentiniam filmui „Stasis“ skirtas 150 000 eurų finansavimas, kitąmet rekomenduojama papildomai skirti 100 000 eurų. Visas filmo biudžetas – 1 270 000 eurų.
Režisieriaus Donato Ulvydo filmui „Emilija“ skirtas 250 000 eurų finansavimas su rekomendacija kitąmet skirti dar 107 000 eurų. Kino gamybos įmonės „Fralita films“ kuriamo filmo bendras biudžetas – 500 000 eurų.
Režisieriaus Jono Trukano trumpametražio vaidybinio filmo „Žmogus-vielabraukis“ gamybos darbams skirtas 45 000 eurų finansavimas. VšĮ „Dansu Films“ finansuojamo filmo bendras biudžetas 63 912 eurų.
Paremtas ir vienas mikrobiudžeto projektas. Finansavimas skirtas režisieriaus Igno Miškinio vaidybinio ilgametražio filmo „Dedveitas“ gamybos darbams. Projektas paremtas 77 000 eurų. Bendras filmo biudžetas – 144 000 eurų.
Taip pat paremti du kino skaidos projektai: režisieriaus Arūno Matelio projekto „Anti-gravitacija“ pristatymas koprodukcijai skirtuose susitikimuose Berlyno kino festivaliu metu vykstančiame renginyje skirta 600 eurų. Režisierės Inesos Kurklietytės filmo „Gegučių vaikai“ tarptautinei sklaidai skirtas 535 eurų finansavimas.
Visų paraiškų sąrašą galite rasti čia.
