Festivalio vadovė Laura Almantaitė sako, kad festivalis BLON gimė kaip tarpdisciplininis renginys, kuriame persipynė animacija, videožaidimai, o vėliau programa pasipildė ir virtualios bei papildytos realybės darbais.
Nuo pat festivalio atsiradimo, organizatoriams buvo svarbu pristatyti lietuvišką animaciją ir suteikti platformą jos kūrėjams.
„Galima sakyti, kad BLON festivalis ir Lietuvos animacijos industrija augo kartu, žengė koja kojon. Nuo vienintelio lietuviško animacinio filmo pirmaisiais festivalio metais iki rimtos ir solidžios konkursinės programos pastaraisiais metais – tai didžiulis pasiekimas tiek Lietuvos kūrėjams, tiek industrijai, tiek pačiam festivaliui, galinčiam džiaugtis ryškiu nacionaliniu akcentu“, – sako L. Almantaitė.
Pasak jos, šių metų konkursinėje lietuvių kūrėjų animacijos programoje yra ne vienas darbas, sukurtas bendradarbiaujant su užsienio šalių kūrėjais.
„Per dešimtmetį mūsų animacijos industrija išaugo Lietuvos ribas, įgijo daug globalumo. Tai rodo ir augantis bendros produkcijos darbų skaičius. Buvo animatorių karta, išvažiavusi į užsienį studijuoti animacijos ar dirbusi tik su užsienio projektais. O šiandien šių patirčių rezultatus matome ir mūsų programoje – sulaukiame darbų iš užsienyje studijas baigusių ar vis dar besimokančių kūrėjų“, – sako festivalio BLON vadovė.
Pasak jos, tai labai susiję ir su animacijos projektų finansavimu: „Iš vienos pusės trūko kūrėjų, iš kitos – finansavimas animacijai buvo labiau simbolinis. Pastaraisiais metais yra gerokai išaugęs Lietuvos kino centro dėmesys ir finansavimas animacijai.“
Taip gimsta įspūdingi, tarptautinio pasisekimo sulaukę animacijos darbai: „Kaimiečiai“ (rež. H. Welchman, DK Welchman, Serbija, Lenkija, Lietuva, prod. „Art Shot“), „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (rež. I. Sahakyan, Armėnija, Lietuva, prod. „Broom Films“, Vokietija), „Matilda ir atsarginė galva“ (rež. I. Meilūnas, Lietuva, prod. „M-Films“), „Purga“ (rež. Gintarė Valevičiūtė-B., A. Skučas, Lietuva, prod. „Tylus kinas“), „Kakė Makė: mano filmas“ (rež. M. Valkevičius, prod. „NJ World“).
10 metų, 11 filmų
Lietuviškos animacijos retrospektyvos programoje bus parodyta 11 lietuvių kūrėjų darbų, kurie atspindi animacijos industrijos virsmą.
„Sudarydami šią programą norėjome padaryti kuo gilesnį Lietuvos animacijos dešimtmečio pjūvį, todėl rinkomės įvairių metų, technikų ir tematikų filmus. Man atrodo, kad autorinės animacijos kūrėjus dažnai vienija socialinės temos, vertybinis kūrėjo žvilgsnis, perteikiamas skirtingomis animacijos technikomis ir pasakojimais metaforiniais naratyvais. Didelė dalis filmų, su išimtimis, yra labiau skirti suaugusiųjų, o ne vaikų auditorijai“, – sako Justė Michailinaitė, programos sudarytoja ir festivalio BLON Industrijos ir platinimo vadovė.
Pasak jos, nors Lietuvos animacijos industrija yra gana jauna ir maža, mūsų kūrėjų darbai yra matomi ir įvertinti pasaulyje – jie atrenkami į animacijos festivalių programas, kur renka apdovanojimus.
Antrą rugsėjo savaitgalį vyksiančiame festivalyje, be lietuviškos animacijos retrospektyvos, bus pristatyta plati animacinių filmų programa. Joje – 3 konkursinės trumpametražių filmų programos: tarptautinė, lietuvių ir ukrainiečių kūrėjų konkursinės programos, ir įspūdinga ilgametražių animacinių filmų programa visai šeimai. Festivalis klaipėdiečiams ir miesto svečiams padovanos ir kelis nemokamus kino seansus.
Renginio dalyvius organizatoriai taip pat pakvies patirti VR kūrinius ir atrasti videožaidimų konkursinę programą, apsilankyti danų menininkės Saros Koppel papildytos realybės parodoje „Animuota realybė“ bei atrasti Igno Meilūno animacinio filmo „Kanopos ir pačiūžos“ personažus Klaipėdos lėlių teatre.
Rugsėjo 12–15 d. festivalio renginiai vyks skirtingose Klaipėdos lokacijose: Kultūros fabrikas, HOFAS, KKKC Parodų rūmai, Herkus Kantas, ArleKinas, Klaipėdos lėlių teatras.
Bilietus į festivalio renginius galima įsigyti festivalio interneto svetainėje https://blon.lt ir platformoje „Paysera“. Iki rugsėjo 1 d. bilietus į festivalio renginius galima įsigyti pigiau.
Festivalį finansuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros taryba.
