„Abu šie filmai sukurti stebimosios dokumentikos principu; režisieriams pavyko itin arti prieiti prie filmo veikėjų ir atskleisti žiūrovams dažniausiai neprieinamus pasaulius. Mičiulytė atskleidžia tiriamosios žurnalistikos užkulisius, o Sargsyanas – socializacijos centre gyvenančių paauglių kasdienybę. Žiūrint abu filmus įdomu galvoti, ką dokumentika gali ir turėtų atskleisti apie savo veikėjus, kokius juos parodyti. Manau, abu režisieriai jautriai prieina prie šio klausimo ir pristato stiprius, aktualias temas paliečiančius filmus“, – sako Ona Kotryna Dikavičiūtė, viena VDFF programos sudarytojų.
Žvilgsnis į izoliuotus nepilnamečius
Filme „Bogdanas nenori namo“, kurio premjera įvyks rugsėjo 26 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, pasakojama apie Vilniaus rajone Vėliučionių kaime veikusio socializacijos centro jaunuolius. Paaugliai, centre atsidūrę už nusikaltimus, prieš kino kamerą jaučiasi gana laisvai: juokauja, stumdosi, kandžiai diskutuoja su mokytojais, rašo rašinėlius. Žiūrėdamas į juos gali net pamiršti, kad dažnas jau ne kartą yra pažeidęs įstatymus arba laukia teismo.
Dauguma tokius vaikinus nurašytų: narkomanai, vagys, jų vieta – kalėjime. Ir turbūt tik nedaugelis susimąstytų, ar jie turėjo šansą gyventi kitaip, ar jų likimas jau nebuvo nulemtas vos tik gimus?
Mokslo metams einant į pabaigą daugelis vaikinų ruošiasi vasaros atostogoms. Vienintelis Bogdanas atsisako važiuoti namo. Nespalvoti filmo kadrai atskleidžia tamsiąją vaikinų gyvenimo pusę ir itin miglotą jų ateitį.
Režisieriaus pažintis su Vėliučionių socializacijos centro jaunuoliais įvyko medijų raštingumo projekto „Dideli maži ekranai“ (įgyvendina „Meno avilys“, bendradarbiaudamas su Britų taryba) dėka – M.Sargsyanas drauge su kolega Andriumi Blaževičiumi nepilnamečiams vedė kino dirbtuves.
„Susipažinęs su izoliuotais jaunuoliais supratau, kad jie yra neįprasti žmonės, bet ne mažiau gilūs ir jautrūs nei mes visi. Ir tam tikra prasme jų likimas yra mūsų visuomenės abejingumo rezultatas. Dauguma tokius vaikinus nurašytų: narkomanai, vagys, jų vieta – kalėjime. Ir turbūt tik nedaugelis susimąstytų, ar jie turėjo šansą gyventi kitaip, ar jų likimas jau nebuvo nulemtas vos tik gimus? Kurdamas šį filmą kėliau labai paprastą tikslą: iš labai arti parodyti jų, uždarytųjų, gyvenimą. Norėjau, kad žiūrovas pajustų nematomą buvimą šalia“, – sako režisierius M.Sargsyanas, Lietuvos žiūrovams žinomas filmais „Tėvas“ ir „Tvano nebus“.
Susitikimai su režisieriumi M.Sargsyanu:
- Rugsėjo 26 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre Vilniuje.
- Rugsėjo 30 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre Vilniuje.
Kas vyksta tyrimų žurnalistų kabinetuose?
Pirmajame savo ilgametražiame darbe Živilė Mičiulytė įamžino tuo metu portalo 15min redakcijoje dirbusių žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės kasdienį darbą, skambučius pašnekovams, diskusijas dėl temų ir žodžių joms atskleisti. Jų kabinete, kuris buvo filmuojamas 2019–2020 m., gimė didelio atgarsio sulaukusi knyga „Kabinetas 339“, taip pat vystėsi pirmosios knygos „Prezidentas ir patarėjas“ užuomazgos.
Tiriamosios žurnalistikos profesija audrina vaizduotę, ir žiūrovui gali susidaryti įspūdis, kad žurnalisto diena kupina veiksmo ir įtampos. Tačiau realybė gerokai proziškesnė: šimtai elektroninių laiškų, skambučių, retkarčiais biuro gyvenimą paįvairinantys smulkūs asmeninio gyvenimo inkliuzai. Kamerinis filmas subtiliai kelia klausimus apie žurnalisto darbo esmę, pareigą ir atsakomybę prabilti, o taip pat nuolat kamuojančią nesaugumo būseną.
„Tai juosta apie tiriamąją žurnalistiką ir du žurnalistus. Kartu filmas kalba ir apie platesnes temas, pavyzdžiui, ribą tarp tiesos ir melo. Manau, kad jis turėtų patikti tiems, kas seka šių dviejų žurnalistų darbą, kam apskritai yra įdomios žiniasklaidos, žodžio laisvės temos. Tiems, kuriems įdomu pamatyti, kas iš tikro vyksta tyrimų žurnalistų kabinete (man pačiai tai buvo labai įdomu – tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pradėjau filmuoti šį filmą). Tačiau kartu tai yra ir filmas tiesiog apie žmogų ir jo kovą dėl geresnio pasaulio. Man asmeniškai buvo įdomiausia patys žmonės, žurnalistai, jų jausmai, nesutarimai, emocijos“, – sako režisierė Mičiulytė.
Ji priduria: „Labai laukiu susitikimo su žiūrovais. Filmas nufilmuotas jau gana seniai, pasaulis per tą laiką ne kartą keitėsi, todėl labai įdomu, kaip jį sutiks auditorija. Labai norėčiau, kad šis darbas sukeltų diskusijų, klausimų, ir kad žiūrovai ir po filmo bent šiek tiek pabūtų su jo tema.“
Susitikimai su filmo „Kabinetas“ režisiere Ž. Mičiulyte ir herojais vyks:
- Rugsėjo 23 d. 18 val. Kauno kino centre „Romuva“. Moderuos žurnalistė Kotryna Lingienė.
- Rugsėjo 26 d. 18 val. Alytuje, kino teatre „Dainava“ (nemokamas seansas). Moderuos žurnalistė, Alytaus bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė.
- Rugsėjo 28 d. 19.10 val. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre. Moderuos kino kritikė Monika Gimbutaitė.
- Rugsėjo 30 d. 18 val. Klaipėdoje, kino teatre „ArleKinas“. Moderuos kultūros renginių organizatorė Ūkana Kapačauskaitė.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) yra seniausias tarptautinis dokumentinio kino festivalis Baltijos šalyse ir iki šiol vienintelis festivalis Lietuvoje skirtas vien kūrybinei dokumentikai. 20-asis VDFF vyks rugsėjo 21–spalio 1 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje.
Festivalį finansuoja Lietuvos kino centras, AVAKA ir Goethe’s institutas Lietuvoje.
