„Nors Lietuva šios kino juostos gamyboje yra bendraautorė, mūsų indėlis – itin didelis. Animacinė dalis, už kurią buvo atsakingi lietuviai, yra labai svarbi ir sudaro net du trečdalius filmo. Neslėpsiu: didžiuojamės, kad pagrindinių iliustracijų bei animacijos autoriai yra Lietuvos kūrėjai – jų darbas yra itin reikšmingas ir bus matomas visame pasaulyje. Man tai labai svarbu tiek kaip prodiuserei, tiek kaip Lietuvos animacijos asociacijos prezidentei“, – sakė filmo prodiuserė Justė Michailinaitė.
Pagrindinį „Auroros“ personažą piešė iliustratorius, dailininkas Rimas Valeikis, kitus personažus iliustravo dailininkės Martyna Kašinskaitė ir Ieva Batrytė, filmo aplinkas piešė menininkas bei iliustratorius Gediminas Skyrius, vyriausiasis animatorius – Šarūnas Vyštartas (animacijos studija „Meinart“). „Tai didelis šio darbo ir karjeros pasiekimas. Dirbome daug ir šios „grąžos“ reikėjo laukti ilgai. Tai bus pirmas kartas, kai savo darbą matysiu tarptautinėje arenoje. Negaliu nesidžiaugti“, – mintimis dalijosi G.Skyrius.
Jautrią istoriją pasakojantį filmą kartu su lietuviais kūrė Armėnijos bei Vokietijos profesionalai, o projektui teko įveikti ne tik tarptautinės komandos iššūkį, bet ir nemažai kitų. „Šį projektą galima vadinti projektu herojumi – jis įveikė ir pandemiją, ir karą Armėnijoje (kai staiga visa vyriškoji partnerių komanda atsidūrė fronte), ir t. t. Šie metai buvo labai įvairūs, nenuobodūs ir davė gerą rezultatą“, – pasakojo iliustratorius.
Suvienyti komandą ir nugalėti sunkumus labiausiai padėjo neeilinė filmo tema. „Aurora“ – dokumentinis animacinis filmas, pasakojantis tikrą, kartu – neįtikėtiną, moters istoriją. Išgyvenusi armėnų genocidą, ištrūkusi iš vergijos, tuo metu dar paauglė Aurora pasiekia Jungtines Amerikos Valstijas, kur tampa Holivudo žvaigžde ir didelės humanitarinės kampanijos veidu. Tiesa, išsigelbėjusios armėnės balsą netrukus bando užtildyti korumpuotas politinis sąmokslas.
Holivude pagal Auroros Mardiganian istoriją buvo kuriami filmai, o ji pati tapo nebyliojo kino, kuriame vaidino save, įžymybe.
„Auroros istorija – labai svarbi. Tai – drąsos, ryžto ir nenugalimos vidinės stiprybės istorija. Kartu tai – priminimas apie praeitį, kurią turime žinoti, kurios negalime pamiršti. Ne visi nūdieną žino apie armėnų genocidą.“ – teigė J.Michailinaitė. „Kai kūrėme filmą, ši tema buvo labiau istorinė. Šiuo metu, kai kino juosta jau baigta, aiškiau nei bet kada suprantame, kad agresoriaus, besikėsinančio į kito laisvę, žiaurumas yra beribis. Todėl man svarbu apie tai kalbėti. Ypač dabar“, – pabrėžė filmo prodiuserė.
Paklaustas, ar tuomet, kai reali istorija yra pasakojama ne tik archyviniais kadrais, bet ir animacija, esti pavojaus nuklysti nuo objektyvumo, G.Skyrius nedvejojo: net atvirkščiai. „Istorija, be faktų, visada turi ir emociją, ypač su ja susijusiems žmonėms. Šį Armėnijos istorijos epizodą buvo bandyta menkinti, net ištrinti, tad animacija kaip tik padėjo perteikti tai, ko negalėjo archyviniai kadrai. Be to, animacija nepasakojame istorinių įvykių, veikiau – herojės Auroros asmeninę dramą, todėl manau, kad ji šiuo atveju padeda susidaryti daug objektyvesnį filmo minties vaizdą“, – sakė menininkas.
Tuo metu J.Michailinaitė pastebėjo: nors animacija pagal žiūrimumą yra populiari kino rūšis – didelių animacijos studijų filmai kino teatruose yra gausiai lankomi – dalis žmonių ją vis dar suvokia tik kaip turinį vaikams. „Neretai girdžiu, kad nenorima žiūrėti animacinio filmo dėl to, kad animacija – ne kinas. Tai – vienas stereotipų, apie kurį norisi kalbėti, jį pamažu keisti.
Pasaulyje yra sukurta nuostabių įvairiausių žanrų animacinių filmų suaugusiesiems: nuo siaubo, istorinių dramų iki komedijų. Tokių darbų atradimas gali atverti kitas kino patirtis. Ir, patikėkite manimi, jei istorija įtraukia, žiūrėdamas filmą net nebepastebi, vaidybinis jis ar animacinis, ir kartu su herojais išgyveni jų patirtis. Labai noriu ir tikiuosi, kad ne tik kino festivalių lankytojai, bet ir žiūrovai atras šią nepaprastą Auroros istoriją, o kartu – ir įtraukianti animacinį kiną.“ – kalbėjo ji. Prodiuserei antrino ir G.Skyrius: „Lietuvoje per paskutinius 5 m. animacija ir kokybės, ir apimties prasme tikrai puikiai augo. Ateitis – šviesi“, – šypsojosi jis.
Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis – 1960 m. įsteigtas animacinių filmų festivalis, birželio pradžioje vykstantis Ansi mieste, Prancūzijoje. Renginys vykdavo kas 2 m., o nuo 1998 m. rengiamas kasmet. Tai vienas iš keturių tarptautinių animacinių filmų festivalių, organizuojamų Tarptautinės animacinių filmų asociacijos. Šiemet Tarptautiniam Ansi animacinių filmų festivaliui buvo pateikta daugiau nei 3000 kino juostų, jis vyks birželio 13–18 d.
