Per daugelį dešimtmečių ir kino sritis, ir kūrybinė kino kūrėjų sąjunga pergyveno stulbinančią istorinių virsmų įvairovę. Sovietmečiu pagal išgales stiprinusi kūrėjų savarankiškumą, pertvarkos metais Lietuvos kinematografininkų sąjunga tapo viena aktyviausiai kovojusių organizacijų už nacionalinio kino savarankiškumą nuo maskvietiškos įtakos.
LKS narių diskusijose gimė daugybė lietuviško kino pertvarkos idėjų, realizuotų jau atkurtos Nepriklausomybės metais – nuo savos kino mokyklos iki kino industrijai skirto Kino įstatymo. LKS nariai, tarp kurių garsūs režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Raimondas Vabalas, Gytis Lukšas ir daugelis kitų, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė Nepriklausomos Lietuvos valstybės kultūros lauko nuostatas, padėjo pamatus šiuolaikinio kino raidai.
Įvairiais laikais LKS vadovavo garsūs kinematografininkai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas operatorius Jonas Gricius, kino, televizijos, fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis, kino režisierius Raimondas Vabalas. Net 26 metus – nuo 1991 iki 2017 – LKS vairą kolegos buvo patikėję režisieriui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Gyčiui Lukšui.
Nuo 2017 m. LKS pirmininkas – vienas garsiausių „lūžio“ kartos dokumentininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, JAV režisierių gildijos už indėlį į kino meną prizininkas, daugybę tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų už kūrybą pelnęs Arūnas Matelis. Anot režisieriaus, šis jubiliejus ypatingai jaudinantis ir svarbus.
„Tokie jubiliejai, kurie daug vyresni už tave patį, išties yra rimta. Juk tiek metų laisva valia skirtingos kartos kartu būna tik tuomet, kai jas vienija panašios vertybės ir atsakomybė už jas. Meilė ir pareiga kinui, pagarba jį kuriantiems žmonėms yra mus apjungianti didelė jėga. Man garbė būti bendruomenės dalimi, kuri niekada „nestovėjo po medžiu“. Sveikinu kolegas, lietuviško kino publiką – mes turime kuo didžiuotis“, – sako LKS vadovas A.Matelis.
LKS narių – įvairių kartų režisierių, kino operatorių, garso režisierių ir kitų – kūrybiniai pasiekimai įvertinti galybe apdovanojimų savoje šalyje ir už jos ribų.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Algimanto Puipos, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Gyčio Lukšo, Jano Tomaševičiaus, Kornelijaus Matuzevičiaus, Šarūno Barto, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatų Giedrės Beinoriūtės, Algimanto Mikutėno, Juozo Javaičio, Vytauto Damaševičiaus, Juozo Matonio, daugybe tarptautinių prizų pelniusių viduriniosios kartos režisierių Kristijono Vildžiūno, Giedrės Žickytės, Igno Miškinio ir kitų kūryba nestokoja Lietuvos ir užsienio publikos dėmesio, kaip ir jų jaunųjų kolegų kūryba.
Pastaraisiais metais LKS gildijas papildė didelis būrys jau garsių tarptautiniuose festivaliuose naujos kartos kūrėjų: Aistė Žegulytė, Nerijus Milerius, Vytautas Katkus, Jurgis Matulevičius, Linas Mikuta, Marat Sargsyan ir kiti.
Devynios LKS gildijos vienija kelis šimtus kino profesionalų, kurie yra neabejingi šalies kultūros politikos, kino lauko, autorių teisų problemoms, nuolat dalyvauja jas sprendžiančių institucijų darbe, gina menininkų interesus.
Lietuvos kinematografininkų sąjunga 90-mečio proga kviečia Lietuvos žiūrovus prisiminti mūsų kino pionierius ir partnerių AVAKA platformoje „Kino fondas“ pažiūrėti LKS nario, garsaus operatoriaus, dokumentininko Algirdo Tarvydo filmą „Kiti keliauja žvaigždynais“.
Sąjungą su jubiliejumi sveikina Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, nuotraukų galeriją papildęs mažai publikuotais archyviniais kinematografininkų portretais.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Lietuvos kino centras. LKS yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.
