Pernai Lietuvos kino centras restauravo šešis kūrinius. Tai „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964), „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Paskutinė atostogų diena“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas, 1966), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. Algimantas Puipa, 1983) ir „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, 1988).
Augo ne tik restauruotų kino darbų skaičius, bet ir susidomėjimas jais tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose kino ekranuose. Šalyje įvyko 139 seansai, užsienyje – 41. Ypatingo dėmesio sulaukė 2019 m. pavasarį pristatyta restauruota Arūno Žebriūno komiška drama „Riešutų duona“ (1978), kurią pernai įvairių iniciatyvų metu pamatė per 20 000 žiūrovų visame pasaulyje. Pažymėtinas projektas „Lietuviško kino naktis“, kurios metu filmą žiūrėjo beveik 30 prie iniciatyvos prisijungusių, Lietuvos miestų gyventojai ir užsienio lietuviai filmą žiūrėję internete nuo Lietuvos iki Meksikos.
Į kino ekranus sugrįžusios „Riešutų duonos“ sėkmė – simboliška, nes 2020-aisiais bus minimos Arūno Žebriūno 90-osios gimimo metinės. Lietuvos kino centras yra restauravęs dar 3 režisieriaus filmus: „Paskutinę atostogų dieną“ (1964), „Gražuolę“ (1969) ir „Velnio nuotaką“ (1974). Pažymėtinas filmo „Velnio nuotaka“ populiarumas kino ekranuose – Lietuvoje jis buvo rodomas 10 kartų, filmą pamatė ir 7 užsienio festivalių žiūrovai. Populiarumo sulaukė ir Raimondo Vabalo darbas „Skrydis per Atlantą“ (1983) – jis Lietuvoje pernai buvo parodytas 8 kartus ir turėjo 2 tarptautinius pristatymus užsienyje.
Tarp žiūrimiausių išlieka Raimundo Banionio drama „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (1990). Ji Lietuvoje sulaukė net 14 kino seansų ir 8 rodymų užsienio festivaliuose.
2019 m. Lietuvos kino klasikai reikšminga data buvo ir lapkričio 3-oji, kai Nacionalinėje Vašingtono meno galerijoje įvyko pasaulinė restauruoto pirmojo spalvoto lietuviško filmo „Marš, Marš! Tra-ta-ta“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964) premjera. Prieš 35 metus sukurta ir Vakarų šalyse niekada nerodyta istorija dalyvavo renginio „Absurdistanas: Centrinės Europos absurdo kinas“ programoje, kurią sudarė 1950-1989 m. Centrinėje ir Rytų Europoje sukurti filmai. Šiais metais filmą tikimasi pristatyti ir festivaliuose Europoje bei Lietuvoje.
Žymiausi lietuvių kino klasikos darbai vis aktyviau naudojami ir edukacijoje. Kūriniai prieinami ne tik Lietuvos kino centro vykdomų projektų – kino edukacijos ugdymo bazės, Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ – filmų kataloguose, bet pernai papildė ir devyniuose šalies kino teatruose veikiančio projekto „Mokausi iš kino“ bei „Kultūros paso“ programas.
Lietuvos kino centras jau yra suskaitmeninęs ir restauravęs 19 vaidybinių kino filmų ir 3 dokumentinius darbus. Šiemet planuojama skirti dėmesio Lietuvos kino studijoje sukurtos animacijos pritaikymui šiuolaikiniams kino ekranams.
Lietuvos kino centras ne tik restauruoja ir skaitmenina filmus, bet ir grąžina kino paveldą į Lietuvą. Centro iniciatyva įsigytos 39 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių kronikų juostų kopijos, kurios buvo saugomos Valstybiniame Rusijos Federacijos kino filmų archyve. Įsigytos kopijos perduotos nuolatiniam saugojimui Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
Atsižvelgiant į nuolat augantį kino klasikos filmų rodymo poreikį ir siekiant sudaryti galimybę dar platesnei kino paveldo sklaidai Lietuvoje, Lietuvos kino centras suteikia leidimus rodyti restauruotus filmus ir nekomerciniais, ir komerciniais tikslais. Skaitmeninės filmų kopijos skolinamos, suderinus su Lietuvos kino centro ir gavus leidimą rodyti filmą.
