Ketvirtadienį įvykusioje Lietuvos kino centro spaudos konferencijoje buvo apžvelgti praėjusių metų rezultatai bei pristatyti 2016-ųjų planai.
Anot Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, nacionalinis kinas dėl auditorijos dėmesio konkuruoja su dar pora šimtų Lietuvos kino ekranus pasiekiančių filmų, o lietuviškų filmų platintojai ir prodiuseriai neretai stokoja resursų pasiekti potencialius žiūrovus.
„Rinka yra negailestinga – filmas, nesurinkęs pakankamai žiūrovų, dingsta iš kino teatrų ekranų“, – sakė R.Kvietkauskas.
Rinka yra negailestinga – filmas, nesurinkęs pakankamai žiūrovų, dingsta iš kino teatrų ekranų, – sakė R.Kvietkauskas.
Šia paramos programa bus siekiama sudaryti sąlygas kokybiškesnių ir įvairesnių rinkodaros priemonių naudojimui. Vieno filmo platinimui bus skiriama iki 5000 eurų, Lietuvos kino centras skirs iki 50 proc. visos filmo platinimui skirtos sumos.
R.Kvietkauskas įvardijo ir pagrindinius filmų atrankos kriterijus: tai filmo kultūrinė vertė bei jau gautas patvirtinimas, jog į paramą aplikuojantis filmas bus rodomas kino teatruose.
Vienas iš filmų „Santa“ ir „Laiškai Sofijai“ prodiuserių, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narys Kęstutis Drazdauskas sako, jog kino platinimas visad buvo viena silpnųjų lietuviško kino pusių, o apie šios srities stiprinimą Lietuvos kino centras su industrijos atstovais diskutavo jau ilgą laiką.
„Iki šiol atskiros kino platinimo schemos nebuvo. Lietuviško kino biudžetai maži, viskas skiriama gamybai, todėl naujos finansavimo programos sukūrimas leidžia tikėtis, jog filmai nebus kuriami tik tam, kad būtų sukurti – jie pasieks savo žiūrovą“, – pasakojo K.Drazdauskas.
Naujos finansavimo programos sukūrimas leidžia tikėtis, jog filmai nebus kuriami tik tam, kad būtų sukurti – jie pasieks savo žiūrovą, – pasakojo K.Drazdauskas.
Paklaustas, ar nacionalinio kino platinimo finansavimo Lietuvoje pradžią galima laikyti pirmuoju žingsniu į geografiškai neapribotos arthausinio kino platinimo schemos sukūrimą, R.Kvietkauskas teigė, jog šiandien paskelbtas konkursas yra būtina pradžia ir svarbus impulsas lietuviško kino sklaidai, tačiau neatmetė versijos, jog ilgainiui gali būti suformuotas ir platesnės geografinės aprėpties (regiono ar Europos) kino platinimo finansavimo mechanizmas.
Panašūs konkursai, leidžiantys finansinę paramą gauti arthausinio kino platintojams, yra organizuojami daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Estijoje.
Spaudos konferencijos metu R.Kvietkauskas pabrėžė, kad kino gamybos ir kultūros projektų finansavimas Lietuvoje yra net kelis kartus mažesnis už panašaus dydžio šalių (Latvijos, Estijos, Kroatijos ar Makedonijos) skiriamą finansavimą. Tad nors pastarųjų metų rodikliai rodo didelį Lietuvos kino potencialą, jį išnaudoti bus įmanoma tik gavus didesnę valstybės paramą.
