„Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų jau muša rekordus ir šiuo metu sudaro 28 proc. rinkos. Pernai kinuose rodytų lietuviškų filmų dalis sudarė 22 proc. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia kaimynines Baltijos šalis – Latvijoje ir Estijoje metinė nacionalinio kino surinktų pajamų dalis pastaraisiais metais vos perlipa 10 proc. rinkos ribą“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis 2018 m. pirmojo pusmečio duomenimis, į kino teatrų populiariausių filmų reitingų lentelės dešimtuką pateko 5 lietuviški filmai, iš kurių trys – patys žiūrimiausi šalyje. Per šį laikotarpį daugiausiai žiūrovų sutraukė komedija „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ (rež. Kęstutis Gudavičius), sudominusi daugiau kaip 180 tūkst. šalies gyventojų.
Nors lietuviškos komedijos kino teatruose dominuoja, populiariausiųjų gretose įsitvirtino ir Audriaus Juzėno istorinė drama „Pelėdų kalnas“, į kino sales pritraukusi 85 tūkst. žiūrovų ir užėmusi trečiąją lentelės vietą.
Dešimtuke atsidūrė dar dvi lietuvių kino kūrėjų kurtos komedijos „Grąžinti nepriklausomybę“ (rež. Saulius Baradinskas) ir „Aš Žvaigždė“ (rež. Robertas Kuliūnas). Pirmą kartą į dešimtuką pateko dokumentinis filmas – režisieriaus Mindaugo Survilos poema „Sengirė“, kurią pasižiūrėti kino teatruose rinkosi daugiau nei 50 tūkst. šalies gyventojų. Poema, kaip teigia LKC, pasiekė nepriklausomos Lietuvos dokumentinio kino žiūrovų rekordą.
Filmas rodomas ir toliau, kūrybinė komanda yra paskelbusi, kad pusę už filmą surinktų pinigų sumos skirs įsigyti ir saugoti miškams.
„Tokį nacionalinio kino populiarumą neabejotinai lėmė šiemet ženkliai didesnis lietuviškų filmų premjerų skaičius. Pernai šalies kino teatruose rodyta 11 naujų lietuviškų filmų, per pirmąjį 2018 m. pusmetį pristatyti 7 filmai. Tarp lietuviško kino naujienų didesnioji jų dalis – dokumentikos darbai“, – rašoma LKC pranešime.
Lietuvos žiūrovai kinuose šiemet išvydo 4 premjeras: režisieriaus Arūno Matelio dokumentinį filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, Roko Darulio ir Ronaldo Buožio filmą „Rūta“, Editos Kabaraitės filmą „100 metų kartu“ bei Mindaugo Survilos dokumentinę poemą „Sengirė“. Tuo tarpu lietuviškas vaidybinis kinas šalies gyventojus kvietė į 3 premjeras: A.Juzėno „Pelėdų kalną“, S.Baradinsko „Grąžinti nepriklausomybę“ ir R. Kuliūno „Aš Žvaigždė“.
Įtakos nacionalinio kino pakilimui, LKC įsitikinimu, vienareikšmiškai turi ir proginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai, kuriems pažymėti skirtas papildomas valstybinis finansavimas filmų gamybai bei pačių kino kūrėjų dėmesys.
2015 m. pabaigoje, LKC paskelbus valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursą, paremta 17 naujų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų. Dalies jų premjeros jau įvyko ar planuojamos per 2018–2019 metus.
Per pirmąjį pusmetį šalies gyventojai kino teatruose išvydo vieną tokių filmų „Rūta“ (rež. R.Darulis ir R.Buožis), liepos 6-ąją karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga didžiuosius kino teatrus pasieks režisieriaus Andriaus Bartkaus istorinis epas „Leitis“, tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje jau įvyko ir pasaulinė režisierių Audriaus Stonio ir Kristīne Briede dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ premjera.
Spalio viduryje laukia režisieriaus Mariaus Markevičiaus vaidybinio filmo „Tarp pilkų debesų“, pastatyto Rūtos Šepetys romano tuo pačiu pavadinimu motyvais, premjera, kuri, kaip teigia LKC, taip pat žymės valstybės šimtmečio sukaktį.
Antroje metų pusėje netrūks ir daugiau nacionalinių filmų premjerų – be M.Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“ Lietuvos kino teatrų žiūrovams bus pristatyta šiųmetiniuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ penkis kartus nominuota ir apdovanojimą už metų geriausią antraplanį vaidmenį atsiėmusi Giedrės Beinoriūtės drama „Kvėpavimas į marmurą“, Andriaus Žiurausko komedija „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“ ir kiti, premjerų datos, anot LKC, bus paskelbtos vėliau.
