„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 03 25

Lietuvos kino centras paskirstė pinigus naujiems filmams

Priimti paskutiniai sprendimai dėl pirmajam šių metų filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų finansavimo konkursui pateiktų paraiškų.  Paremti 18 nacionalinių filmų gamybos projektai, kuriems paskirstyti 1 840 756 eurai. Bus finansuojami 8 vaidybiniai ilgametražiai, 1 vaidybinis trumpametražis, 7 dokumentiniai ilgametražiai, 1 animacinis trumpametražis ir 1 interaktyvus kino projektas.
Tuštumos kilpos filmavimo aikštelė
Tuštumos kilpos filmavimo aikštelė / Eglės Burbaitės nuotr.

Kaip praneša Lietuvos kino centras, šiemet ketinama užbaigti nemažai filmų, kurių gamyba ne tik dėl projektų sudėtingumo, bet ir dėl nepakankamų valstybės resursų, yra finansuojama dvejus metus. 9 filmų gamybos projektai buvo įgyvendinami pagal numatytus planus, tinkamai atsiskaitė už anksčiau gautą paramą ir šiemet gaus likusią finansavimo dalį.

Jau žinomi režisieriai imasi naujų vaidybinių filmų projektų: Audrius Juzėnas kurs filmą „Kelionė į naktį“, pasakojantį Lietuvos pokario istoriją, o Ignas Jonynas nagrinės modernaus pasaulio žmogaus moralinius iššūkius filme „Nematoma“.

Globalias politines aktualijas, emigracijos grimasas, Lietuvos tarpukario istorijos temas nagrinėja 4 nauji dokumentiniai ilgametražiai filmai. Vienas jų – režisieriaus M.Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ jau sulaukė ir tarptautinės sėkmės – dalyvavo Berlyno kino festivalio programoje „Panorama“, atrinktas į konkursinę tarptautinio Honkongo kino festivalio programą.

Kino centras suteiks paramą pagal debiutinio filmo ir pirmojo trumpametražio filmo projektų kategorijas savo sumanymus galės įgyvendinti režisierius Jurgis Matulevičius (vaidybinis ilgametražis filmas „Izaokas“), režisierė Agnė Žegulytė (dokumentinis ilgametražis filmas „Apie žmones, žvėris ir daiktus“) bei pirmojo savo trumpametražio filmo „Motinos diena“ režisierė Kamilė Milašiūtė.

Laikantis kino politikos prioriteto remti bendros gamybos projektus, įgyvendinamus su užsienio partneriais, iš paremtų nacionalinių filmų gamybos projektų – 14 filmų yra kuriami su kolegomis iš Brazilijos, Kroatijos, JAV, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos. Tai sudaro geresnes galimybes filmą pristatyti tarptautiniuose festivaliuose, surasti platintojus, pasitelkti kitų šalių kino kūrėjų ir gamintojų patirtį bei finansinius resursus.

Lietuvos kino centras taip pat prisidės prie 4 mažumos bendros gamybos filmų sukūrimo. Kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos bei Estijos partneriai mūsų šalies prodiuseriai dalyvaus kuriant 3 vaidybinius ir vieną dokumentinį filmą. LKC jau antrus metus remia tokių projektų įgyvendinimą. Tokia daugelio Europos kino institucijų praktika sudaro galimybę dalyvauti reikšminguose tarptautiniuose projektuose, plėtoti ilgalaikius ryšius su užsienio šalių kino kūrėjais ir gamintojais, atverti daugiau galimybių kūrėjams, didinti šalies kino žinomumą. Projektai bus paremti bendra 155.000 eurų suma, filmų režisieriai – Sergej Loznica, Janis Nords, Vallo Toomla. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvių dokumentinio kino režisierė Neringa Medutytė kartu su prodiuseriais iš Jungtinės Karalystės kuria dokumentinį filmą apie mūsų šalies karius savanorius. Visos LKC skirtos valstybės biudžeto lėšos šiems projektams privalo būti išleistos Lietuvoje, taip pat užsienio filmų kūrėjai ne tik privalo turėti bendragamintoją Lietuvoje, bet ir pasitelkti bent vieną mūsų šalies kino kūrėją ar atlikėją.

Paramą gaus 19 prodiuserių kompanijų, kurių planuojamos filmų gamybos bendros išlaidos – beveik 15 milijonų eurų. Savo sumanymus įgyvendins 21 režisierius. Pagal valstybės pagalbai keliamus reikalavimus visi filmai remiami sumomis, kurios sudaro nuo 50 iki 75 proc. visos filmo gamybai išleidžiamos sumos.

86 000 eurų paskirstyti aštuonių prodiuserių kompanijų atliekamiems vaidybinių, dokumentinių, animacinio filmų ir vieno interaktyvaus kino projekto parengiamiesiems darbams. Trys iš šių sumanymų jau turi ir tarptautinius partnerius iš Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Slovėnijos bei Jungtinės Karalystės.

„Tai, kad paremta beveik pusė pateiktų projektų rodo neabejotinai išaugusią jų kokybę. Kita vertus, esame labai ribojami turimų finansinių išteklių, todėl toli gražu ne visi pakankamai kokybiški sumanymai šį kartą sulaukė mūsų paramos. Nežiūrint to, norėtųsi sulaukti daugiau televizinės dokumentikos, mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo, vaidybinio trumpametražio filmo projektų – pastarąjį kartą kūrybiškai įdomių sumanymų pasigedome“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Visas remiamų projektų, jų kūrėjų ir vykdytojų sąrašas čia.

Šiuo metu Lietuvos kino centras priima paraiškas filmų parengiamųjų darbų projektams, skirtiems įgyvendinti Valstybės atkūrimo 100-mečio programai, o nuo balandžio 4 d. bus paskelbtas šių metų antrasis kino projektų parengiamųjų ir gamybos darbų finansavimo konkurso etapas.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs