Bendrovės ‚Strictly Production“ savininkas ir vadovas Martynas Mickėnas 15min.lt teigė, kad geriausia būtų ieškoti ne kito sandėlio ar apleisto fabriko, o iš mirties taško pajudinti pradėtas statyti LKS patalpas. Jose jau veikia milijonus kainavęs Audiovizualinių menų inkubatorius.
Darbus stabdo pradėtas LKS bankrotas. Nors didžioji kreditorių dalis sutinka su studijos gelbėjimo planu, taikos sutarties pasiekti nepavyksta. Jei susitarti nepavyks ir toliau, pastatas, kuris jau kainavo 5 mln. eurų, tiesiog sunyks.
– Esate žmogus, kuris imasi baigti naująjį „Lietuvos kino studijos“ pastatą. Nebijote tam skirti savo lėšų ir laiko?
Šiuo metu filmavimo baze yra tapusi „Audėjo“ fabriko teritorija.
– Save galiu vadinti verslininku. Turiu bendrovę, kuri filmuoja reklamas ir filmus daugiausiai užsienio rinkoms. Lietuva labai įdomi užsienio kūrėjams, nes čia išsilavinę ir savo darbą gerai išmanantys žmonės, kurie moka anglų kalbą.
„Lietuvos kino studijos“ kaip įmonės rinkoje netrūksta. Daug bendrovių teikia tokias paslaugas. Problema, kad labai trūksta patalpų ir kitos infrastruktūros filmų ir reklamų filmavimui. Dabar mes ieškome didelių patalpų, kuriose galėtume įsikurti, pasistatyti dekoracijas ir dirbti.
Šiuo metu filmavimo baze yra tapusi „Audėjo“ fabriko teritorija. Tai oazė kino gamintojams. Prieš šešerius metus ten išsinuomojau 1,5 tūkst. kv. m sandėlį. Jį susitvarkiau ir įsikūriau studiją, grimerinę, nedidelį biurą. Tai buvo alternatyva tuo metu veikusiems „Lietuvos kino studijos“ paviljonams.
Aplinkui pradėjo kurtis kitos įmonės. Atsikėlė dekoratoriai, kaskadininkai, specialiųjų efektų kūrėjai. Mano studijoje filmuojamos ne tik reklamos, bet ir meniniai filmai. Pernai Martinas Freemanas Lietuvoje filmavo „Eichmano šou“ (šį šou kūrė didžiausias pasaulyje transliuotojas BBC, – red. past.). Pusantros savaitės jie praleido mano studijoje. Ten buvo filmuota ir lietuviškų filmų, pavyzdžiui, Kristinos Buožytės „Aurora“.
– Ką Lietuvoje randa užsienio filmų kūrėjai?
Sandėlius galima rasti ir bet kurioje kitoje šalyje. Norisi, kad kai atvažiuoja užsienio kompanijos, joms būtų galima teikti normalias paslaugas ir iš to uždirbti, o ne jaustis kaltu ir teisintis, kad patalpų neturi.
– Užsienio kūrėjams atvykus į Lietuvą buvo kelios vietos, kur jie galėjo dirbti. Tai buvo Sporto rūmai, kurie šiuo metu yra avarinės būklės. Taip pat buvo ieškoma sandėlių, kuriuos būtų galima išsivalyti. Iš bėdos tokių patalpų galima rasti Ukmergėje ar Paneriuose, bet kaip tai atrodo?
Tokius sandėlius galima rasti ir bet kurioje kitoje šalyje. Norisi, kad kai atvažiuoja užsienio kompanijos, joms būtų galima teikti normalias paslaugas ir iš to uždirbti, o ne jaustis kaltu ir teisintis, kad patalpų neturi.
Aš noriu atidaryti paviljono duris ir žinoti, kad tai yra profesionalu. Yra reikiamas aukštis, prisijungimai, šildymas, grimerinės, kad tai nėra pritemptas dalykas.
Mes kalbame apie A kategorijos filmus, tačiau yra B kategorijos ir C kategorijos filmai, kuriuos filmuoti tokiose studijose yra per brangu. Jie kažkur turi keliauti. Taip pas mus atėjo „Karas ir taika“, kuris buvo filmuojamas visus metus.
Dažnai važinėju į tarptautinius reklamos festivalius. Per metus aš netenku penkių ar šešių didelių projektų, nes mes neturime reikiamų paviljonų. Mes negalime lygintis su pasaulinėmis kino studijomis, tačiau, pavyzdžiui, „Pinewood“ studija Londone, kur filmuojami „Žvaigždžių karai“ ar „Džeimsas Bondas“ kiekvienais metais stato naujus paviljonus ir yra rezervuota iki 2018 m. Vietų labai trūksta.
Čia mes kalbame apie A kategorijos filmus, tačiau yra B kategorijos ir C kategorijos filmai, kuriuos filmuoti tokiose studijose yra per brangu. Jie kažkur turi keliauti. Taip pas mus atėjo „Karas ir taika“, kuris buvo filmuojamas visus metus.
Visa komandos administracinė bazė buvo įsikūrusi „Audėjo“ teritorijoje. Dirbo dailininkai, gamybinis departamentas. Galima sakyti, kad tai buvo metus veikusi normali studija. Patalpos buvo perimtos iš prieš tai filmavusios bendrovės, o netrukus po „Karo ir taikos“ tose patalpose imtas statyti filmas apie teismo procesą po Antrojo pasaulinio karo Tokijuje. Tai rodo, kad patalpos išnaudojamos.
– Ar dabar turimų patalpų neužtenka?
Per pusmetį ar metus neliks nei mano studijos, nei kitų patalpų, o prasidės statybos. Surinkti žmonės turės išsibarstyti.
– Nuo pirmųjų dienų, kai išsinuomojau patalpas, buvo ieškoma, kas galėtų nupirkti „Audėją“. Oficialiai nesu gavęs pranešimo, bet neoficialiai jau girdėjau, kad teritorija yra parduota. Per pusmetį ar metus ten neliks nei mano studijos, nei kitų patalpų, o prasidės statybos. Ten surinkti žmonės turės išsibarstyti.
Vėl ieškoti sandėlio aš nebenoriu. Tai būtų ėjimas vietoje. Norisi žengti į priekį, todėl noriu atgaivinti pradėtas statyti „Lietuvos kino studijos“ patalpas. Norėtųsi, kad būtų keli paviljonai, kelios grimerinės, kad gamintojams pakaktų administracinių patalpų. Jei turėčiau galimybę pradėti darbus, tai įsikelti į šias patalpas būčiau galėjęs per metus. Artėja žiema ir jau aišku, kad tas terminas nusikels.
– Kada „Lietuvos kino studijos“ patalpos galėtų pradėti veikti?
– Viena vertus, ten trūksta labai nedaug, kita vertus, trūksta labai daug. Tiesiog reikia daug dirbti. Įkelti koją ir imti tvarkytis. Visiškai sutvarkyti viską reikės nemažai laiko ir pinigų, tačiau darbus išsidėliojus palaipsniui viską padaryti galima daug paprasčiau.
Jei būtų sutvarkytas teisinis ginčas, patalpų tvarkymo imsiuosi iš karto. Sienos jau yra. Reikia tvarkyti garso izoliaciją, stogą, elektros įvadus, įsirengti rekvizito sandėlius, dirbtuves, grimerines.
Man labai gaila laiko, kuris prarandamas teisiniams ginčams. Vasarą planas buvo paprastas, jau kitą savaitę po taikos pasirašymo ant stogo būtų dirbę mano darbininkai. Sutvarkius stogą vidaus darbus būtų galima tęsti ir žiemą. Kol pro stogą laša, darbas yra beprasmis. Pavasarį jau būtų atidarytas pirmas veikiantis paviljonas. Dabar į stogo dengimo traukinį mes jau pavėlavome.
Šiuo metu „Lietuvos kino studijai“ iškelta bankroto byla, todėl dirbti nėra įmanoma. Noriu, kad investuodamas savo laiką, energiją ir pinigus žinočiau, jog galėsiu ten dirbti ir ten bus filmuojama. Tam reikia bendro sutarimo, kurio kol kas nepavyksta pasiekti.
– Kaip įsivaizduojate studijos ateitį?
Tai būtų kita bendrovė, kiti žmonės, kita vizija, paremta mano patirtimi, žiniomis ir kontaktais. Aš kviesčiau kino industrijos atstovus kurtis būtent toje vietoje, nes tai patogiausia visiems.
– Ramūno Škiko bendrovė šiuo metu yra bankrutuojanti ir aš su ja kino studijos ateities nesieju. Tai būtų kita bendrovė, kiti žmonės, kita vizija, paremta mano patirtimi, žiniomis ir kontaktais. Aš kviesčiau kino industrijos atstovus kurtis būtent toje vietoje, nes tai patogiausia visiems.
Studija nėra tik paviljonas, kuriame gali statyti dekoracijas. Tai keli šimtai darbuotojų, kurie užsiima skirtinga veikla – nuo vairuotojų iki rinkodaros specialistų. Galimi keli variantai – daryti kino studiją, kuri veiktų nuolatos ir galėtų kurti savo originalią produkciją arba patalpas naudoti tada, kai atsiranda didesni projektai ir jų poreikis.
Dabar šis variantas yra realiausias, tačiau jam įgyvendinti reikia taikaus susitarimo, kuris leistų pradėti darbus. Kol kas tokio susitarimo likimas sprendžiamas teismuose.
– Ar įmanoma, kad A kategorijos filmai būtų filmuojami Lietuvoje?
Prieš keletą metų serialo „Games of Thrones“ prodiuseriai kreipėsi į Lietuvą dėl galimybės čia filmuoti.
– Prieš keletą metų serialo „Games of Thrones“ prodiuseriai kreipėsi į Lietuvą dėl galimybės čia filmuoti. Net ir neieškant susidomėjimas yra. Problema, kad mes neturime infrastruktūros dideliems filmams aptarnauti.
O tokie filmai šaliai atneša ne tik finansinę naudą. Į Lietuvą atvažiuoja pirmo ryškumo žvaigždės, apie kurias rašo viso pasaulio žiniasklaida. Tai nemokama reklama šaliai. Pamenu, kaip man pačiam teko žaisti krepšinį su Woody Harrelsonu. Paprastas bičas. Danielis Craigas taip pat ne kartą filmavosi Lietuvoje.
