„Litauisches Kino Goes Berlin“ rengiamas jau 12-ąjį kartą ir yra ilgiausiai organizuojamas lietuviškų filmų festivalis už Lietuvos ribų.
Šiemet „Festivalių perlų“ programoje į Berlyno kino ekranus festivalis atveža didžiausią kino apdovanojimą Lietuvos istorijoje – Venecijos liūtą – pelniusį Lauryno Bareišos filmą „Piligrimai“, Venecijos kino festivalyje pristatytą Marat Sargsyan „Tvano nebus“, Ernesto Jankausko antrajį filmą „Man viskas gerai“ bei pirmąjį mokslinės fantastikos lietuvišką filmą „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė ir Bruno Semper).
Festivalio konkursinė programa sudaryta iš geriausių ir naujausių lietuviškų trumpametražių filmų, kurie buvo pasiūlyti festivalio organizatoriams pačių kūrėjų arba atrinkti programos sudarytojų. Trijose filmų programose bus rodomi tiek studentiški darbai, tiek debiutiniai režisierių trumpieji filmai, tiek jau pripažintų kūrėjų darbai. Tarp tokių – Sauliaus Baradinsko „Techno, Mama“, tik ką nominuotas Europos kino apdovanojimams, Vytauto Katkaus „Uogos“, pristatytas šiųmetiniame Kanų kino festivalyje, Birutės Kapustinskaitės „Motinos“, jau apkeliavęs daugelį užsienio festivalių, ankstesnio festivalio nugalėtojo Rimanto Oičenkos specialiu prizu Varšuvos festivalyje apdovanotas naujausias filmas „Reisas“. Konkursinės programos geriausią trumpametražį filmą renka festivalio žiūrovai, o nugalėjusio filmo režisierius gaus nemokamą Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio akreditaciją.
Ypatingas dėmesys festivalyje „Litauisches Kino Goes Berlin“ bus skiriamas „filmininkui“ Jonui Mekui, kurio 100-metis švenčiamas visame pasaulyje. Berlyne bus parodyta festivalio programos sudarytojos Giedrės Simanauskaitės kuruota trumpųjų J.Meko filmų programa, leidžianti stebėti kūrėjo filmus nuo naujausių iki sukurtų 7-ame dešimtmetyje. O pagal filmą „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ multimedijų menininkas Julius Zubavičius kurs ypatingą performansą, supindamas J.Meko vaizdus su elektronine muzika. „Kuriu namų kiną, vadinasi gyvenu“ – taip vadinsis semiotikės ir kino kuratorės Ono Kotrynos Dikavičiūtės paskaita apie namų kino kultūrą ir jos sąsajas su dienoraščius primenančiais Jono Meko filmais. Pagrindinėje festivalio erdvėje – „Sputnik Kino“ kino teatre Berlyno Kroicbergo rajone – nuo Lapkričio 2 dienos pradės veikti ir paroda „FLUX FEST“, kurioje eksponuojama dalis Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) kolekcijos su garsiausių „Fluxus“ judėjimo menininkų Jurgio Mačiūno, Nam Jum Paik, Yoko Ono bei pačio Jono Meko darbai. Parodos kuratorės – Gabrielė Gervickaitė bei Dovilė Lapinskaitė.
Parodydamas savo solidarumą su Ukrainos menininkais ir skatindamas nepamiršti paramos šios šalies žmonėms, „Litauisches Kino Goes Berlin“ kino festivalis paruošė ir ukrainietiškų trumpųjų filmų programą, kurią kuravo kartu su ukrainiečių kino festivaliu Berlyne. Programoje – 5 ukrainietiški trumpieji filmai, parodantys šiandienos šalies gyvenimą ir žmonių tarpusavio ryšius. Dali lėšų iš šių seansų bus skirta Ukrainos menininkus remiančiai labdaringai organizacijai „Artdacha“.
Festivalio vizualinį identitetą kūrė dizainerė Gabrielė Vingraitė.
„Litauisches Kino Goes Berlin“ festivalis buvo sugalvotas kaip lietuviškų filmų savaitė 2011-aisiais, per 12 metų išsiplėtė iki 5 dienų festivalio dviejuose art-house kino teatruose Berlyne – „Acud Kino“ bei „Sputnik Kino“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, programa „Globali Lietuva“, Lietuvos kino centras. Prie festivalio prisideda ir Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos ambasada Vokietijos federacijoje.
