„Europietiški filmai neapsiriboja atsitiktinių vietų ar įvykių pasakojimu, o veikiau atskleidžia specifines situacijas tam tikru istoriniu laikotarpiu, – pažymėjo M.Shulzas. – Jie mums leidžia susipažinti su mūsų bei mūsų kaimynų istorijomis ir kitų valstybių gyvenimu. Europietiškas kinas leidžia sustiprinti bendrumo jausmą ir įveikti valstybių sienas.“ Dėl šių metų LUX prizo varžėsi lenkų „Ida“, prancūzų „Merginų gauja“ ir slovėnų „Klasės priešas“. Visus filmus per gruodžio pradžioje vykusias LUX kino dienas nemokamai galėjo pamatyti ir Lietuvos žiūrovai – jie buvo rodomi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Ida“ buvo įtraukta ir į šiemečio „Kino pavasario” programą.
Lenkų režisieriaus P.Pawlikowskio filme „Ida“ kalbama apie skaudžius dalykus – holokaustą ir negyjančias lenkų bei žydų tarpusavio santykių žaizdas. Jis pasakoja apie dviejų moterų – tetos, kuri Josifo Stalino represijų metais buvo negailestinga prokurorė, teisianti to meto „liaudies priešus“, ir jos dukterėčios, naivios vienuolyno auklėtinės Idos – sunkią bei tragišką kelionę, ieškant nužudytųjų giminaičių kapų. Susitikusi su teta, Ida sužino esanti žydė. Tiesa priverčia merginą rinktis tarp biologinės tapatybės ir religijos, kuri apsaugojo ją nuo masinių nacių žudynių karo metais.
Kurdamas šią dramą režisierius norėjo atkurti prieš 30 metų sutiktos moters prototipą, kai tas pats žmogus skirtingais gyvenimo etapais elgiasi visiškai priešingai, nei jam buvo būdinga anksčiau, taip gimė paslaptingasis tetos personažas. P.Pawlikowskio darbui kino ekspertai prognozuoja „Oskarą“ už geriausią užsienio filmą. „Ida“ vadinama sėkmingiausiu lenkišku kūriniu per pastaruosius 20 metų, prasibrovusiu į Europos ir JAV kino teatrų repertuarus. Prancūzijos režisierės Céline Sciamma filmas „Merginų gauja“ (“Bande de filles”), išsiskiriantis energija, emocijomis ir muzika, pasakoja apie keturių paauglių gyvenimą. Slovėno Roko Bičeko darbas „Klasės priešas“ (“Razredni sovražnik”) vaizduoja vidurinės mokyklos moksleivių maištą prieš mokyklos sistemą, kurią simbolizuoja į klasę atėjęs naujas griežtas mokytojas.
LUX apdovanojimas teikiamas nuo 2007 metų. Ekspertų komisija iš 60 filmų atrenka tris geriausias juostas, supažindinančias su skirtingomis visuomenės nuomonėmis, aktualiomis socialinėmis ir politinėmis problemomis. Tokiu būdu kino menas esą tampa prieinamas kiekvienam ir skatina diskutuoti. Nugalėtoją išrenka 751 europarlamentarai, jis paskelbiamas plenarinėje EP sesijoje. Savo favoritą galėjo išrinkti ir žiūrovai – šio balsavimo rezultatai bus paskelbti kitų metų Karlovi Varų tarptautiniame filmų festivalyje.
