B.Bejo atliko pagrindinį Europos Sąjungos darbuotojos, kuri užmezga neįtikėtinai tvirtą ryšį su devynerių metų našlaičiu čečėnų, vaidmenį. Aktorė prisipažįsta, kad klausimo, ar sutiktų vaidinti pagrindinį vaidmenį naujame vyro filme „Ieškojimai“, net nebuvo. Šią juostą režisierius pristatys kovo 31 d. „Kino pavasaryje“. Ta proga siūlome trumpą režisieriaus ir pagrindinės filmo aktorės interviu.
Kaip pasirinkote temą savo naujajam filmui?
M. H. Po netikėtos filmo „Artistas“ sėkmės norėjau iššūkio, visiškai priešingos temos. Aš esu paprastas žmogus. Kaip ir visi, kartais juokiuosi, būnu kandus, kartais turiu kantrybės, o kartais liūdžiu. Jūs taip pat patiriate daug jausmų. Taigi nesijaučiu taip, kad dabar turiu kurti tokius pat filmus. Aš dievinu komedijas, manau, kad tai labai garbingas žanras ir būsiu labai laimingas kurdamas jas ateityje. Tačiau labai norėjau režisuoti ir dramą „Ieškojimai“, o dabar labai didžiuojuosi rezultatu.
Ar filmą „Ieškojimai“ buvo lengviau kurti po didžiulės filmo „Artistas“ sėkmės?
M. H. Niekada nesiekiau kurti paprastų filmų. Norėjau papasakoti tokią istoriją, apie kurią daug nekalbama apskritai. Išskyrus žurnalistus, kurie su šia tema buvo susidūrę naujienų kontekste tuo metu. Pati istorija buvo laikina, todėl buvo labai svarbu suspėti papasakoti šią istoriją kine, kad ji nebūtų pamiršta. Kurdamas „Artistą“, beprotiškai rizikavau , darydamas tai, ko neturėjau daryti kaip režisierius, kuris siekia komercinė sėkmės. Po filmo turėjau daugybę galimybių, bet pasakiau sau, kad dabar kaip tik tinkamas metas pradėti šį ambicingą, tačiau kartu ir sudėtingą kelią.
Pagrindinė filmo aktorė Berenice Bejo – jūsų žmona. Be to – tai trečiasis jūsų, kuriame ji vaidina. Kuo darbas kartu „Ieškojimuose“ skyrėsi nuo bendradarbiavimo kituose filmuose?
M. H. Pagrindiniai skirtumai buvo dėl sudėtingos filmo temos. Mes praleidome šešis mėnesius Gruzijoje, Kaukaze, sudėtingomis sąlygomis filmuodami filmą, bet dirbti su ja – visada didelis malonumas. Ji nuostabi aktorė ir nuostabi moteris.
Ką manote apie vyro pasirinktą temą naujajam filmui?
B. B. Aš didžiuojuosi tuo. Po to, kai Michelis namo parnešė geriausio metų filmo ir režisieriaus „Oskarus“, sulaukė daugybės pasiūlymų, tačiau pasirinko būtent šią temą ir tai nebuvo pats lengviausias projektas. Taigi aš labai dėl to juo didžiavausi. Manau, kad menininkas yra laimingas, kai turi galimybę kurti filmus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko, ir tokiu būdu prisiimti poziciją apie tai, kas iš tikrųjų atsitiko.
Papasakokite apie savo vaidmenį filme? Kaip vyko atranka?
B. B. Jis pradėjo rašyti filmo scenarijų ir man pasakė: „Tai būsi tu“. Žinoma, tuomet pagalvojau, kad vaidmuo nėra labai tinkamas man. Bet jis mane pažįsta: manęs prašo suvaidinti tam tikrą vaidmenį tik tuomet, kai žino, jog aš tai sugebėsiu padaryti. Iš pradžių šis vaidmuo mane šiek tiek gąsdino – filme aš vis kalbu ir kalbu ir niekas man neatsako. Herojės Caroline pastangos bendrauti dažnai atsimuša į tylos sieną: arba mažo prieglaudos berniuko, kuris yra traumuotas ir negali kalbėti, arba jos kolegų – vyriausybės darbuotojų, kurie nekreipia dėmesio į aplink vykdomus žiaurumus. Filme man patinka herojės požiūrio virsmas: iš pradžių ji daug ką vertina globaliu, visuotiniu požiūriu į Čečėniją, o artimiau pažinusi berniuką, į viską žiūri daug asmeniškiau. Tuomet mes galime pamatyti, kokia ta filmo moteris yra iš tikrųjų.
Kokius privalumus ar trūkumus galėtumėte įvardinti dirbant su Jūsų vyru, filmo režisieriumi?
B. B. Tik privalumai – jokių trūkumų! Dažniausiai aktorius scenarijų gauna, likus dviem mėnesiams iki filmavimo. Nežino, kaip surasti pinigų filmui, kaip už jį kovoti. Kuriant filmą „Artistas“, buvo nuostabu matyti Michelį kupiną idėjų. Pavyzdžiui, istorija su šunimi. Vieną dieną kalbėjau su draugu telefonu apie šunis. Aš paklausiau, kokį triuką jo šuo moka daryti, ir jis atsakė: „Kai pasakau „Bang!“, jis nukrenta ant grindų ir „miršta“. Papasakojau tai Micheliui ir jis pamanė, kad tai gera idėja, kurią verta palaikyti filmui. Taigi aš buvau kūrybinio proceso dalis, dalyvavau scenarijaus rašyme. Michelis iš tikrųjų beldėsi į kiekvieno prodiuserio, platintojo duris, bandydamas surasti pinigų filmui. Grįždavo namo ir sakydavo man, kad „Artistas“ – universalus filmas, nes bekalbis, tad jį galima parduoti visame pasaulyje. Visa tai matyti aktoriui – nuostabi patirtis. Pirmiausia, aš jį sutikau ir gerbiau kaip režisierių ir tik vėliau įsimylėjau kaip vyrą. Buvau juo sužavėta, todėl nekantravau dirbti su juo vėl.
Kodėl Jums patinka dirbti vyro komandoje?
B. B. Michelis labai linksmas. Jis labai lankstus ir mielas su visais. Su juo lengva dirbti. Ir, žinoma, jis – geras režisierius. Tai akivaizdu, bet taip yra. Tad kodėl neturėtume dirbti drauge?
Parengta pagal Canadian Press, France24, Cineuropa ir Fadeinonline informaciją.
