Trumpametražį vaidybinį „Lernavan“ (2009) ir ilgametražį dokumentinį „Tėvą“ (2012) sukūręs M.Sargsyanas tikina, kad naujausias jo filmas „Tvano nebus“ sunkiai įtelpa į vienos temos ar žanro rėmus.
„Filmas pasakoja apie pulkininką, kuris ilgus metus kariavo užsienyje ir staiga, jo šalyje prasidėjus pilietiniam karui, kariauti nebenori. Kitus jis žudė lengvai, o saviškių žudyti nesinori. Taip pulkininkas po truputį pradeda degraduoti. Šiame filme nėra šalies, nėra tautų. Laikmetis taip pat nėra svarbus, bet kai žiūri filmą, supranti, kad tai ne viduramžiai, o šiandiena“, – kalbėjo M.Sargsyanas ir pridūrė, kad siužetas metaforų prisodrintame filme negroja pirmu smuku.
Scenarijų M.Sargsyanas rašė pats ir teigė, jog filmo kūrybinis procesas prasidėjo prieš ketverius metus, kai į galvą šovė mintis, jog mus visus truputį „durnina“.
„Nesakysiu, kas „durnina“, nes taip išduočiau per daug informacijos apie filmą, nors iš tiesų apie patį „durninimo“ procesą filme tiesiogiai nekalbama. Žinot, kartais scenaristai rašo vis daugiau ir daugiau, galvodami, kad žiūrovai buki ir kitaip nieko nesupras. O iš tikrųjų rašyti reikia kuo mažiau. Žiūrovas viską ir pats supras.“
Kalbėdamas apie darbą su pulkininko vaidmenį atliekančiu V.Masalskiu, M.Sargsyanas sakė: „Dirbti su maestro vienu metu ir labai lengva, ir labai sunku. Jis stipriai kelia kartelę. Nebegali dirbti vidutiniškai. „Neblogai“, „visai nieko“ nebetinka, kai V.Masalskis visada pataiko į „labai gerai“. O tai, žinoma, sunku. Pradedi iš visų – ir iš savęs – reikalauti to paties. Kankiniesi ir visus aplink kankini, bandydamas pasiekti tą rezultatą“, – sakė režisierius.
Filmavimo darbai pradėti 2017 m., filmuota buvo dviem etapais – prėjusių metų rudenį ir šiemet.
Kaip teigė filmo prodiuserė Ieva Norvilienė, „Tvano nebus“ biudžetas – 757 000 eurų.
„Pagrindiniai finansavimo šaltiniai – Lietuvos kino centras, mokestinė lengvata, keli privatūs rėmėjai, televizija, mūsų pačių šiokia tokia investicija“, – sakė prodiuserė.
Paklausta, ar filmui „Tvano nebus“ nebuvo ieškota partnerių užsienyje, I.Norvilienė sakė: „Projektas visgi labai netradicinis. Tikrai nežinia, kas iš jo išeis, todėl kitos šalies investuotojams atrodytų rizikinga investuoti pinigus. Tikimės, kad šiam filmui pasirodžius ir sulaukus sėkmės, kuriant kitą filmą, net jei sumanymas bus keistokas, bus lengviau, nes jau bus žinoma, kad autorius turi potencialo.“
Prodiuserė negailėjo pagyrų ir pačiam M.Sargsyanui: „Net sunku patikėti, kad tai pirmas jo filmas. Jis labai organizuotas, visad žino, ko nori. Kartu jis geba rasti bendrą kalbą su bet kokiu žmogumi ir bet kuriuo klausimu, todėl su juo gamybiniame procese dirbti lengva – Maratas supranta pasikeitusią situaciją ir randa jai kūrybišką sprendimą, dėl kurio niekada nenukenčia pats filmas. Net ir labiau patyrusiems režisieriams tai ne visada pavyksta.“
Jos teigimu, Lietuvoje netrūksta žiūrovų, kurie į kiną žiūri ne kaip į pramogą, ir ieško filmų, priverčiančių susimąstyti: „Jei mums pasiseks teisingai filmą pristatyti auditorijai, manau, ji turėtų būti tikrai nemaža.“
Filmą planuojama baigti 2019 metais. „Manau, kad kitų metų pradžioje pradėsime ieškoti festivalio, kuriame galėtume surengti premjerą. Kadangi filmas debiutinis, tikriausiai svarstysime apie Karlovi Varų, San Sebastiano, Lokarno kino festivalius“, – kalbėjo prodiuserė.
Filme taip pat vaidina Sigitas Račkys, Albinas Keleris, Daumantas Ciunis, Mindaugas Ancevičius. Operatorius – Feliksas Abrukauskas, dailininkas – Ramūnas Rastauskas.
