„Lėtosios peržiūros“ kvies susipažinti su dviem iškiliomis kino režisierėmis – vokiete Margarethe von Trotta ir vengre Márta Mészáros.
Double bill – dviejų vienas po kito einančių filmų – principu rodomi judviejų kino kūriniai iki žiemos truksiančiame renginių cikle užmegs dialogus apie kasdienybę, istoriją, maištą, kronikas, moteris, namus ir nuo kino suvokimo ir formos neatsiejamą režisierės, herojės, kameros bei žiūrovų žvilgsnį.
Nors projekto sumanytojų pasirinkti žodžiai „lėtosios peržiūros“ ir „dialogai“ skamba kiek neįprastai kino kultūros kontekste, tačiau jie sufleruoja naują kino klasikos rodymo ir žiūrėjimo modelį, kuris sugrąžins erdvę ir laiką diskusijoms apie filmus.
Nuo šeštojo dešimtmečio aktyviai kurianti Márta Mészáros kartu su lenke Agnieszka Holland bei čeke Věra Chytilová laikoma viena svarbiausių Rytų ir Centrinės Europos kino menininkių.
Tuo tarpu Margarethe‘s von Trottos kūryba siejama su Naujojo Vokietijos kino judėjimu (7–9-as dešimtmečiai), kuriam priskiriami tokie režisieriai kaip Wimas Wendersas, Werneris Herzogas, Raineris Werneris Fassbinderis ir kiti.
Skirtingose Europą dalijusios Rytų-Vakarų sienos pusėse kūrusias režisieres jungia pasikartojančios lyčių bei socialinės nelygybės temos ir herojų tapatybės paieškos autorių kritiškai vertinamoje tuometinėje politinėje bei socialinėje realybėje.
„Lėtųjų peržiūrų“ dialoguose vieną po kito rodomus režisierių filmus jungs panašios temos, tačiau apie jas bus kalbama iš skirtingų santvarkų perspektyvų. Platesnį filmų kūrimo bei turinio kontekstą atvers prieš kiekvieną seansą rengiami įžanginiai kino ir meno tyrėjų pranešimai. Dialogus pristatys Živilė Pipinytė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Laima Kreivytė, Santa Lingevičiūtė, Natalija Arlauskaitė bei Nerijus Milerius.
„Lėtosios peržiūros“ taip pat kvies diskutuoti apie nelygiavertę moterų poziciją kine. Mészáros ir von Trotta pradėjo kurti tuomet, kai kinas buvo laikomas išskirtinai vyriška veikla. Karjeros pradžioje abi moterys buvo savo vyrų, garsių režisierių Miklóso Jancsó ir Volkerio Schlöndorffo šešėlyje.
Nors abi režisierės buvo įvertintos ne tik svarbiausiais tarptautinių festivalių prizais, bet ir teigiamomis žiūrovų reakcijomis, šiandien dėmesys jų kūrybai yra nepelnytai menkas. „Lėtosios peržiūros“ leis iš naujo atrasti jautrų, maištingą, kritišką moterų žvilgsnį į nesenstančius politinius, socialinius ir kultūrinius klausimus.