„Apie naująsias medijas yra atlikta labai nedaug tyrimų. Pavyzdžiui, su televizija dauguma iš mūsų susiduriame kasdien, tačiau ši medija taip pat mažai ištirta, – apie keblią medijų padėtį pasakojo F.T.Meyeris. – Nenuostabu, kad niekas netiria tokio reiškinio kaip filmų kūrimas mobiliaisiais telefonais.“
Kūrybinių dirbtuvių metu medijos mokslų daktaras ne tik demonstravo trumpametražius, kino festivaliuose prizines vietas iškovojusius filmus, bet ir dalino profesinius patarimus apie tai, kokie telefonai turi geriausias filmavimui tinkamas kameras. Pasirodo, į tokių gretas patenka visi „Nokia“ ir „iPhone“ telefonai.
Studentams iš įvairių pasaulio šalių dėstantis ir pats filmus kuriantis F.T.Meyeris po kūrybinių dirbtuvių sutiko plačiau papasakoti apie filmų kūrimo mobiliaisiais telefonais fenomeną.
– Kada išpopuliarėjo filmų kūrimas mobiliaisiais telefonais?
– Turbūt tada, kai atsirado pirmasis mobilusis telefonas, nes filmą galima sukurti su bet kuriuo telefonu. Telefonas nebūtinai turi būti išmanusis – svarbu, kad turėtų kamerą. Šių filmų atsiradimą galbūt galima sieti su pirmaisiais filmų festivaliais, kuriuose buvo rodomi tik tokiu būdu sukurti filmai. Šie festivaliai buvo pradėti rengti maždaug prieš dešimt metų, o didžiausi jų vyksta Prancūzijoje, Japonijoje ir Kanadoje.
– Ar galima teigti, kad filmų kūrimas mobiliaisiais telefonais tampa nauja banga kine?
– Įdomus klausimas, nes filmų kūrimo mobiliaisiais telefonais fenomenas vis dar aktualus, jis vis dar vyksta: technologijos tobulėja, todėl ateityje filmų pasirodys dar daugiau ir jie bus dar kokybiškesni. Sunku pasakyti, ar šis reiškinys labiau priartės prie mėgėjiško kino, ar prie profesionalaus, kokį esame įpratę matyti kino teatruose.
Šiais laikais telefoną turi visi, tačiau mažai žmonių naudoja jį filmų kūrimui. Be to, viskas vyksta labai greitai – nufilmuota medžiaga po minutės jau atsiduria internete. Technologijų vaidmuo mūsų gyvenime labai keičiasi ir, manau, kad ateityje jis keisis dar labiau. Šiais laikais apie naująsias technologijas daugiausiai išmano vaikai, nes jie jau gimė tokioje aplinkoje, o senesnėms kartoms darosi vis sunkiau prisitaikyti.
– Ar galima prognozuoti, kad tokio tipo filmai kažkada taps komerciniais?
– Manau, kad taip. Net ir dabar žmonės gali iš tokiu būdu kuriamų filmų užsidirbti nemažai pinigų. Pavyzdžiui, reklamos versle filmų kūrimas mobiliaisiais telefonais darosi vis populiaresnis. Dauguma reklamų, o ypač mobiliųjų telefonų, ragina naudotis telefonu ne tik skambinimui, bet ir kūrybiniais tikslais – fiksuoti savo gyvenimo akimirkas, kurti trumpus filmukus.
– Ar bet kuris žmogus, turintis mobilųjį telefoną, gali sukurti dokumentinį filmą?
– Taip, bet kuris, turintis telefoną, gali tą padaryti. Tačiau galimybių turi visi, kurie turi gerų idėjų, nes filmui sukurti nepakanka vien technikos. Kūryba reikalauja tam tikro išsilavinimo ir supratimo. Pavyzdžiui, dėstyti studentams iš Kinijos yra labai sunku, nes jie mažai nusimano apie istoriją. Tačiau visi iki vieno yra „apsiginklavę“ išmaniaisiais telefonais. Paskaitų jie klauso susidomėję, tačiau nei į vieną klausimą atsakyti negali. Diskutuoti su kinų studentais apie kiną yra tas pats, kas kalbėti su siena.
Šiuo metu rašau antrą knygą, todėl filmavimui laiko lieka mažai.
Būtų smagu, jei žmonės iš skirtingų pasaulio vietų kurtų trumpametražius biografinius filmus apie save. Tokie filmai sudėliotų įdomų koliažą, kurį būtų smagu palyginti, nes įvairiose pasaulio šalyse mobiliaisiais telefonais nufilmuoti filmai labai skiriasi. Tam įtaką daro kultūriniai skirtumai. Man, kaip tyrėjui, yra smalsu pamatyti kaip gyvena įvairūs žmonės, kaip jie sprendžia savo problemas ir su kokiais kasdienybės iššūkiais susiduria.
Didžiausia problema yra ta, kad dauguma žmonių apsirūpinę technika, bet neturi suvokimo, kaip kurti filmą, arba atvirkščiai: turi gerų idėjų, bet negali jų įgyvendinti.
– Ar realybės įspūdis, kurį sukelia filmavimas mobiliaisiais telefonais, yra svarbiausias dalykas dokumentiniuose filmuose?
– Taip, nes dokumentikoje svarbiausia, kad viskas atrodytų tikroviškai. Dabartinės technologijas leidžia dokumentiką kurti paprasčiau, nei tai buvo daroma 60–aisiais. Dokumentika negali apsieiti be realybės, tačiau kuriant filmą svarbu yra nuspręsti, kaip ši realybė bus pateikiama: ar galutinis produktas bus reportažas, ar realybės šou ar meninis filmas.
– Ar yra įprastos trukmės filmų, kurie būtų nufilmuoti mobiliaisiais telefonais?
– Tokių filmų nėra, bet tikrai galėtų būti. Filmų kūrimas mobiliaisiais telefonais yra labiau pritaikytas trumpametražius filmus mėgstantiems žmonėms. Šių filmų trukmė bėgant laikui vis ilgėja, nes jokių jos apribojimų nėra. Ilgiausias mobiliuoju telefonu nufilmuotas filmas trunka 16 minučių.
– Ar daug pinigų sutaupo ši filmavimo technika?
– Žinoma, nes gera filmavimo kamera yra labai brangi. Dažniausiai filmų kūrėjai finansinės paramos turi laukti ištisus metus, o su mobiliuoju telefonu gali pradėti filmuoti bet kada ir bet kur. Ne visada filmuojant telefonu nukenčia kokybė – dabar yra telefonų su tokiomis kameromis, kurios tikrai gali lygiuotis į normalias filmavimo kameras.
– Ar jūsų kuriami filmai patenka į viešumą ir į kino festivalius?
– Norėčiau, kad taip būtų, bet, deja, savo paties kurtų filmų viešinimui neturiu pakankamai laiko. Šiuo metu rašau antrą knygą, todėl filmavimui laiko lieka mažai. Neseniai įsigijau naują montavimo programą, kurią noriu išbandyti, bet tam vėl stinga laiko. Turbūt į filmų festivalį mano kūrinys kandidatuotų nebent tada, kai būsiu užtikrintas, kad sukūriau kažką originalaus, įdomaus ir nematyto.
