Socialiai ir psichologiškai jautrūs filmai LGBT tematika visomis spalvomis atsiskleis šių metų „Kino pavasario“ žiūrovams.
„Nors dažnai ši tema tarsi nulemia savitą žanrą, „Kino pavasario“ programoje atrinkti filmai nepaklūsta tradicinėms formoms. LGBT temos analizuojamos filmuose iš skirtingiausių pasaulio šalių, tad pamatysite ir Brazilijos karščiu persmelktas meilės paieškas filme „Įelektrinti kūnai“, požiūrį į Amerikos visuomenę keičiančius filmus „Mėnesiena“ ir „Tikros moterys“ bei drąsų ir įtraukiantį Park Chan–Wooko filmą iš Pietų Korėjos „Tarnaitė“, – šių metų festivalio programos LGBT tematikos filmus apibūdina viena iš programos sudarytojų Mantė Valiūnaitė.
„Mėnesiena“ (Moonlight, rež. Barry Jenkins)
Geriausio filmo „Oskarą“ pelniusi „Mėnesiena“ – tai filmas apie juodaodį vaikiną ir tris jo gyvenimo etapus. Vaikystėje vadintas Mažyliu jis auga su nuo narkotikų priklausoma mama. Paauglystėje jis pažįstamas jam duotu vardu Chironas. Silpnas, ištįsęs ir nerangus Chironas bando apsiginti nuo nuolatos jį atakuojančių paauglių. Suaugęs jis tampa visai kitu žmogumi pravarde Juodas – tikras mačo vyras auksiniais dantimis, ką tik išėjęs iš kalėjimo. Tačiau jis turi paskaptį, kurią slepia nuo visuomenės – jis gėjus. „Mėnesiena“ – tai filmas apie vyriškumą, nuoskaudas ir krizes, būdingas visoms seksualinėms orientacijoms, tačiau nulemtas rasinės ir socialinės padėties. Meilė, seksas, išgyvenimas, motinos ir tėvo įvaizdžiai įgauna svarbų vaidmenį šiame jautriame paveiksle. „Mėnesiena“ – tai skaudus, pakilus, minorinis kūrinys.
„Tai tik pasaulio pabaiga“ (It’s Only the End of the World, rež. Xavier Dolan)
Naujausias Xavier Dolano filmas „Tai tik pasaulio pabaiga“ nagrinėja šeimos santykių ir atotolio problemą. Rašytojas Luji po 12 metų grįžta namo pas savo šeimą, tačiau ši nesiruošia palaikyti sūnaus paklydėlio. Jis serga AIDS ir skaičiuoja paskutines gyvenimo akimirkas, o numatytas atsisveikinimas nevyksta taip sklandžiai kaip norėtųsi. Kiekvienas šeimos narys turi savo problemų ir neišspręstų tarpusavio santykių, o tai tik dar labiau komplikuoja bendravimą. Emocijų kupinas šeimos paveikslas rodomas iš labai arti. „Tai tik pasaulio pabaiga“ yra giliai pesimistinis filmas, kurio pagrindinis objektas – šeima, tačiau ši šeima ne palaiko ir ne puoselėja. Ši teima yra kupina praeities nuoskaudų.
„Tikros moterys“ (Certain Women, rež. Kelly Reichardt)
Trys moterys ir trys jų istorijos nedideliame Montanos miestelyje. Filmas „Tikros moterys“ subtiliai gvildena šiuolaikinio moteriškumo temą. Tai įtraukianti, lėta ir melancholiška drama, pasakojanti apie moteris, kurios susiduria su visuomenėje klestinčiais stereotipais apie lyčių santykius. Vidinių monologų ir neišsakytų jausmų kupinas filmas atskleidžia, kiek daug galima pasakyti tyla.
„Rara“ (Rara, rež. Pepa San Martin)
„Rara“ ispanų kalba reiškia „keistas“ ar „retas“. Taip pavadintoje debiutinėje Čilės režisierės Pepos San Martin dramoje pasakojama visuomenei neįprasta LGBT šeimos istorija. Žiūrovas įvykius stebi 12-metės Saros akimis. Jos tėvai išsiskiria, o mama į jų šeimą atsiveda naują žmogų – draugę Lia. Tai sužinojęs tėvas siekia perimti Saros ir jos sesers globą į savo rankas. Filmas pasakoja apie homofobiškos visuomenės kišimąsi į taikų ir ramų šeimos gyvenimą, tačiau režisierė sugeba šią iš pažiūros dramatišką istoriją atskleisti subtiliai ir kasdieniškai, net su šiokia tokia šviesos ir humoro doze.
„Tarnaitė“ (The Handmaiden, rež. Park Chan-Wook)
Gotikinis trileris „Tarnaitė“ nukelia žiūrovą į 1930-ųjų Pietų Korėją. Režisierius Park Chan–Wookas filmą kuria pagal 2002 m. britų bestselerį „Fingersmith“ apie Viktorijos laikų Angliją. Turtinga japonė Hideko gyvena pas savo dėdę uždarame dvare. Jai pasamdoma tarnaitė Suki, kuri iš tiesų paklūsta aferistu apsimetusiam aristokratui, siekiančiam suvilioti Hideko ir ją vesti. Tačiau viskas pakrypsta kita linkme, kai tarp moterų užgimsta seksualinis ryšys. „Tarnaitė“ – tai paslapties ir įtampos kupina meilės ir seksualumo istorija, kurioje kiekvienas personažas žaidžia savo keistą, erotišką, kartais net perversišką žaidimą. Kiekvienas filmo kadras pulsuoja gyvybe, o kartais ir krauju. „Tarnaitė“ – tai filmas apie pasitikėjimą ir pažeidžiamumą, įkalinimą ir laisvę bei įtampą tarp vidinio „aš“ ir kaukės, kuri užsidedama prieš visuomenę.
„Įelektrinti kūnai“ (Body Electric, rež. Marcelo Caetano)
Glamūriška brazilų drama „Įelektrinti kūnai“ kartu su pagrindiniu veikėju Eliasu nukelia į naktinį siautulingą San Paolo gyvenimą. Blizgučiai ir vakarėliai, meilės kupinos naktys ir jaunystės prisodrinta atmosfera. Tačiau ne visada viskas taip lengva ir paprasta, ypač jei tai – LGBT istorija. „Įelektrinti kūnai“ kelia klausimą, kaip asmenybių skirtumai mus suartintina, o ne nutolina.
„Seksualioji Durga“ (Sexy Durga, rež. Sanal Kumar Sasidharan)
Vienas savičiausių kelio filmų „Seksualioji Durga“ nukelia į šių laikų Indiją – du jaunuoliai nuo kažko bėga, todėl net nesvarstydami įsėda į dviejų vyrų automobilį, tačiau pasivėžinimas juo nežada būti nei malonus, nei šviesus. Režisierius Sanalas Kumaras Sasidharanas naujai pažvelgia į smurto prieš moteris problemą, kuri yra itin aktuali šių laikų Indijoje. Pagrindinė veikėja Durga tampa bejėgiška vyrų auka ir čia jai negali padėti net jos draugas. Durga – aukščiausioji deivė hindu dievų panteone, tačiau kartais ji siejama su Kali, destrukcijos deive. Sąsajos su pagrindine veikėja, kuri vardu Durga, išryškina skirtį tarp Durgos kaip garbinamos deivės ir kaip puolusios moters. Intriguojantis, persmelktas įtampos ir įtaigus filmas kalba apie smurtą – net jei jis nevyksta, jis nujaučiamas, jo bijoma ir jis verčia žmogų jaustis bejėgiu.
„Atsivertimas“ (Transition, rež. Milica Tomović)
Paskutinės dvi Janos dienos Belgrade prieš jai išvykstant į JAV. Jos laukia naujas gyvenimas, nauja tapatybė. Tačiau ar mergina atsiskleis savo šeimai ir draugams? „Atsivertimas“ – serbės Milica'os Tomović pirmasis trumpas filmas, kurio scenarijus buvo parašytas jau prieš trejus metus, bet dėl lėšų trūkumo filmo kūrimas buvo sustabdytas. Tai simboliškas ir kūniškas filmas apie atsisveikinimą su senuoju „aš“, su esamu gyvenimu ir su artimaisiais.
„Beribė lytis“ (Genderness, rež. Anders Ramsell)
Avilys, kuriam nepatinka būti aviliu, nes jis nori būti žmogumi. „Beribė lytis“ – tai šviesi ir poetiška animacija, grakščiai nutapyta akvarele.
