Pietiečiai meilužiai, praėjusio amžiaus viduryje pasirodę kino ekranuose, užburia giliu žvilgsniu ir temperamentingomis manieromis. Jie kalba italų kalba, kuria kažkodėl viskas skamba jausmingiau, aistringiau ir kur kas labiau gundančiai. Tamsiaplaukiai romantiški džentelmenai, atrodo, visada žino, ką ir kaip pasakyti, kad imtų lengvai linkti kojos, pilve pradėtų plazdenti drugeliai, o nevalinga šypsena kilstelėtų lūpų kampučius. Jie kiekvieną gali priversti pasijusti gražiausia ir geidžiamiausia moterimi pasaulyje.
Pirmuoju pietiečiu meilužiu kino istorijoje tapo dvidešimto amžiaus pradžioje iš Italijos į Ameriką emigravęs Rudolphas Valentino. Stilingas, egzotiškų bruožų, intensyvaus žvilgsnio aktorius buvo dievinamas moterų ir nekenčiamas vyrų. Ankstyva aktoriaus mirtis sukėlė visuotinę isteriją tarp gerbėjų – šimto tūkstančio žmonių minia, susirinkusi atsisveikinti su garbinamu aktoriumi, daužė langus, moterys alpo ir netgi kėlė prieš save ranką.
Praėjusio amžiaus viduryje jau susiformavusį pietiečio meilužio tipažą įkūnijo tokios italų kino legendos kaip Marcello Mastroianni, Ugo Tognazzi, Vittorio Gassman, Rossano Brazzi ir kiti. Neatsiejamos jų įvaizdžio detalės – nepriekaištingai gulantys kostiumai, atsainus, bet elegantiškas stilius, akiniai nuo saulės ir bohemiškai lūpose smilkstančios cigaretės. Tiek filmavimo aikštelėse, tiek ir realiame gyvenime šalia jų buvo galima išvysti gražiausias to laikotarpio moteris – tariami ir tikri romanai juos siejo su tokiomis ikonomis kaip Faye Dunaway, Catherine Deneuve, Liz Taylor, Ava Gardner, Grace Kelly.
Būtent tokį širdžių daužytoją sutinkame ir filme „Meilužis iš pietų“. Francesco Scianna sukurtas personažas sulipdytas iš visų šių Italijos kiną pasaulyje išgarsinusių aktorių. Filmo veiksmas nukelia į saulėtą pietų Italijos miestelį, kuriame gimė Saverio Crispo – fikcinis italų kino dievaitis. Čia įsikūrusios ir pirmoji jo žmona Rita, (paskutinis Virnos Lisi, itališkų komedijų žvaigždės, dirbusios su Franku Sinatra, Jack Lemmonu ir Tony Curtis, vaidmuo) bei jų dukra (Angela Finocchiaro).
Saverio Crispo aktoriaus karjerą galima dalinti į įvairius, skirtingas šalis apimančius laikotarpius. Asmeninį gyvenimą – taip pat. Jis susilaukė net penkių dukterų su skirtingų tautybių moterimis. Dešimtosios aktoriaus mirties metinės pažymimos memorialinės lentos atidengimu bei itin gausios šeimos susitikimu. Į jį atvyksta ispanė žmona Ramona (Marisa Paredes) bei jos dukra su šeima, prancūzė dukra (Valeria Bruni Tedeschi) ir švedė dukra (Pihla Viitala). Trūksta tik jaunėlės dukros iš Amerikos.
Saverio Crispo regime tik filmų, interviu ištraukose bei žmonų ir dukterų prisiminimuose. Tačiau aišku, jog net ir praėjus dešimtmečiui, visų moterų gyvenimas dar sukasi aplink tėvą, vyrą, kino žvaigždę. Be galo skirtingų, tik meilės vienam žmogui siejamų moterų susitikimas prasideda pavydo, dramų, intrigėlių ir komiškų nesusipratimų virtine, o baigiasi netikėtu išsilaisvinimu, daugiau sužinojus apie garbintą vyrą bei viena kitą.
„Neįmanoma gyventi prisiminimais“, – svarbiausią filmo žinutę akcentavo režisierė Cristina Comencini.
„Meilužis iš pietų“ – tai daugiau nei šmaikštus pastišas ar santykių drama. Tai šiltas ir itin šviesus meilės laiškas praėjusių dienų Italijos kinui – gebantis žavėtis ir nepasiduodantis nostalgijai.