Meryl Streep šiemet pristatys kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, į programą įtraukęs aktorės vaidmenį filme „Kramer prieš Kramerį“. Pirmąjį „Oskarą“ jai atnešęs filmas sukurtas 1979-aisiais, taigi jei jo dar nematėte, aktorė net 45 metus laukia, kol jį išvysite didžiajame ekrane Valdovų rūmų kieme.
O prieš tai – susipažinkite su sėkmei pasmerktos aktorės karjeros istorija.
Tiesą sakant, jos vardas visai ne Meryl Streep....
Ji gimė kaip Mary Louise Streep, vardą paveldėjo iš mamos ir močiutės, tačiau jos tėvas vadino ją
, šis vardas jai prilipo labiau. Aktorė gimė 1949 metų birželio 22 d. Summite, Naujajame Džersyje. Jos tėvas buvo farmacijos įmonės vadovas, o mama – dailininkė.
Jų šeimos istorija labai įdomi, joje slypi vokiečių, šveicarų ir britų genai. Tačiau artimiausi jos protėviai kilę iš Pensilvanijos ir Rodo salos. Patvirtinta, kad jos prosenelis buvo vienas pirmųjų Rodo salos gyventojų. Ji taip pat yra tolima Pensilvanijos valstijos įkūrėjo Williamo Penno giminaitė, o jos šeima buvo viena pirmųjų, įsigijusių žemės šioje valstijoje. Ji turi du brolius.
Gali pasiekti visko, ko tik nori, jei tik netinginiausi.
Dukrą su meno pasauliu supažindino jos motina, kuri visada skatino mergaitės kūrybinius ieškojimus ir nuo mažens įkvėpė pasitikėjimo savimi. Ji sakydavo: „Meryl, tu gali viską. Tu esi puiki. Gali pasiekti visko, ko tik nori, jei tik netinginiausi“.
Ir nors būsimoji žvaigždė iš pradžių buvo gana uždara ir nedrąsi, mamos patarimų dėka patikėjo savimi. Baigus vidurinę mokyklą, Marijos būsimos profesijos klausimas buvo išspręstas – ji puikiai kopijavo savo bendraklasius ir mokytojus, todėl nedvejodama pasirinko aktorės karjerą.
M.Streep su pagyrimu baigė dramos studijas koledže, vėliau laimėjo stipendiją ir Jeilio universitete įgijo menų magistro laipsnį. Studijuodama ji vaidino teatro klube ir persikūnijo į įvairius personažus: nuo jaunų gražuolių iki 80 metų senukų.
Pasmerkta sėkmei
Jos dekanas kartą pasakė, kad ji pasmerkta sėkmei ir net nežinojo, kaip gerai šiais žodžiais nuspėjo ateitį. Aktorė per savo ryškią, beveik nenutrūkstamą kūrybinę karjerą, suvaidino beveik 70 filmų ir televizijos serialų, atliko keliolika pagrindinių vaidmenų teatro scenoje, įgarsino daugybę animacinių filmų.
Kai Meryl persikėlė į Niujorką, ją iš karto pastebėjo keli teatro režisieriai – aktorė sugebėjo giliai persikūnyti į kiekvieną personažą. Ji ne tik išmokdavo žodžius atmintinai, bet ir visiškai pakeisdavo savo kalbėjimo manierą, eiseną ir veido išraišką.
Dekanas kartą pasakė, kad ji pasmerkta sėkmei ir net nežinojo, kaip gerai šiais žodžiais nuspėjo ateitį.
Streep vaidino pagrindinius vaidmenis klasikiniuose ir šiuolaikiniuose spektakliuose, sulaukė žiūrovų aplodismentų bei teigiamų kritikų atsiliepimų. Netrukus mergina pasikeitė vardą į Meryl ir išvyko užkariauti Brodvėjaus.
Karjeros pradžia
Brodvėjaus teatre ji debiutavo 1975 metais. Po metų vaidino Tennesse’io Williamso ir Arthuro Millerio pjesėse. Vėliau vaidino dar daugelyje spektaklių, už kuriuos gavo geriausios teatro aktorės ir antrojo plano aktorės nominacijas. Po 1981 metų ji susikoncentravo ties karjera kine ir į teatrą grįžo tik 2001 metais. Per tą laiką dalyvavo daugelyje aktorių atrankų, ne visada sėkmingai.
Įdomi istorija – jos dalyvavimas filmo „King Kongas“ atrankoje. Ją pamatęs prodiuseris Dino de Laurentiis italų kalba paklausė savo sūnaus, kodėl šis į atranką atsivedė tokią negražią merginą. Kaip jis nustebo, kai aktorė sklandžia italų kalba atsakė, kad „gailisi, jog nėra pakankamai graži“.
Apskritai Meryl garsėja tuo, kad sako tai, ką galvoja. Pirmasis jos vaidmuo kine buvo nedidelis vaidmuo 1977 metais dramoje „Džulija“ (Julia). Paklausta apie šį vaidmenį, ji pareiškė, kad tiesiog kadre reikėjo merginos tarp dviejų vaikinų.
Būdama 28 metų, ji vaidino ne ką didesnį vaidmenį garsioje M.Cimino karo dramoje „Elnių medžiotojas“ (The Deer Hunter) kartu su Robertu De Niro ir Christopheriu Walkenu. Filmas pelnė 5 „Oskarus“, ir Meryl jau buvo nominuota „Oskarui“, „Auksiniam gaubliui“ ir BAFTA apdovanojimui už geriausią antraplanį vaidmenį. Statulėlių negavo, tačiau jos vaidybą gyrė kritikai: „Streep yra geriausia visų laikų aktorė. Amžinai.“
Ji pasakoja istorijas, sukurtas moterų, moterims ir apie moteris
Meryl Streep yra suvaidinusi daug stiprių, žavių ir įdomių moterų: nuo Margaret Thatcher iki Florence Foster Jenkins; nuo valdingos Mirandos Priestly filme „Ir velnias dėvi Prada“ (The Devil Wears Prada, 2006) iki jautrios, tragiško likimo nelaimingos motinos Sofijos Zavistovskos dramoje „Sofijos pasirinkimas“ (Sophie’s Choice, 1982), nuo romantiškos rašytojos Karen Bliksen „Mano Afrika“ (Out of Africa, 1985) iki bebaimės kovotojos už darbininkų teises biografinėje dramoje „Karen Silkvud“ (Silkwood,1983).
Ją taip pat išvydome antrajame daug apdovanojimų pelniusio serialo „Nekaltas melas“ („Big Little Lies“) sezone, kur ji suvaidino Perio motiną, neurotišką, pavojingą ir meistriškai manipuliuojančią Mariją Luizę. Serialo žvaigždė ir prodiuserė Reese Witherspoon svajojo, kad Streep prisijungtų prie aktorių komandos, tačiau nerimavo, ar tokia daug pasiekusi ir užimta aktorė turės laiko ir noro vaidinti seriale. Tačiau Meryl ilgai nedvejojo, užteko vieno telefono skambučio, kad moterys susitartų.
Meryl sutiko, nes „Nekaltas melas“ daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinių moterų problemoms – smurtui šeimoje, seksualinei prievartai ir visuomenės daromam spaudimui, tai pasakojama iš pačių moterų perspektyvos.
Nepaisant sėkmės, Meryl prisipažino, kad bijojo dėl savo aktorinės ateities, nes kasmet Holivude atsiranda naujų talentingų aktorių: „Bijojau, kad po 40 metų negausiu filme jokio vaidmens“, – sakė M. Streep žurnalui „Woman’s Weekly“.
Nepaisant sėkmės, Meryl prisipažino, kad bijojo dėl savo aktorinės ateities.
Tačiau jos nuogąstavimai buvo nepagrįsti. Kiekvieni nauji metai buvo pažymėti puikiais darbais: drama „Valandos“ (The Hours, 2001), mini serialas „Angelai Amerikoje“ (Angels in America ,2003), kur aktorė atliko keturis skirtingus vaidmenis – rūpestingos motinos, šnipės, rabino ir angelo. Netrukus ji tapo jauniausia moterimi Amerikos kino instituto istorijoje, kuriai buvo įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.
Jos absoliuti klausa
Meryl Streep garsėja puikiu pasiruošimu vaidmenims, ypač tiems, kuriuose vaizduojamos istorinės asmenybės. Ji yra viena iš nedaugelio aktorių, galinčių imituoti beveik bet kokį užsienio akcentą. Pirmą kartą šis talentas pasireiškė filme „Sofijos pasirinkimas“, kur ji suvaidino lenkę Sofiją Zavistovską. Jos pasirodymas šioje dramoje pagal to paties pavadinimo Williamo Styrono romaną jau tapo legendiniu.
Zawistowska – lenkė iš Krokuvos, buvusi Aušvico kalinė, kurios tėvas buvo nužudytas per Holokaustą, gyvena Niujorke ir su impulsyviu jaunu meilužiu, ir jaunu rašytoju Stingo. Streep, kaip po daugelio metų prisiminė režisierius Alanas J. Pakula, atsiklaupė prieš jį, kad tik gautų Zavistovskos vaidmenį, ištisas savaites tobulino savo „lenkišką“ akcentą.
Ji norėjo, kad emigrantės iš Lenkijos vaidmuo skambėtų įtikinamai, tvirtu, bet šiek tiek dainingu tarimu ir specifiniu atskirų žodžių akcentavimu. Kartu ji turėjo šiek tiek išmokti ir pačią lenkų kalbą. Tai – pasiteisino. Meryl gavo už šį vaidmenį savo antrąjį „Oskarą“ ir, daugelio nuomone, Sofija yra geriausias vaidmuo aktorės karjeroje.
Sidney Pollacko dramoje „Iš Afrikos“ jos herojė – baronienė Karen von Blixen-Fineke kalba su danišku akcentu. Anglės Siuzanos vaidmeniui komiškoje dramoje „Adaptacija“ (Adaptation, 2002) Streep įvaldė britišką akcentą. O laisvą fotografą įsimylėjusi jos namų šeimininkė Frančeska iš romantiškos dramos „Medisono grafystės tiltai“ (The Bridges of Madison Count,1995) kalba su itališku akcentu.
Skaudi netektis
Tuo metu, kai pradėjo formuotis Streep karjera, ji susipažino su aktoriumi Johnu Casale’u. Jiedu kartu vaidino spektaklyje ir netrukus įsimylėjo vienas kitą. Žiūrovai Johną pažinojo iš jo vidurinio Dono Korleonės sūnaus vaidmens filme „Krikštatėvis“. Daugeliui šie nelabai garsūs ir drovūs 40-mečio aktoriaus ir populiarėjančios jaunos aktorės santykiai kėlė abejonių, tačiau tai buvo tikra meilė.
Būtent Johnas atvedė Meryl į kiną, įkalbėjęs ją atvykti į filmo „Džulija“ atranką. Be to, kaip vėliau prisipažino Streep, ji sutiko vaidinti filme „Elnių medžiotojas“ tik todėl, kad ten nusifilmavo Casale’as. Tuo metu jam buvo diagnozuota mirtina diagnozė – paskutinės stadijos plaučių vėžys. Nepaisant ligos, aktorius sugebėjo suvaidinti visas savo scenas šiame filme.
Daugiau niekada nestatys karjeros aukščiau už šeimą ir artimuosius.
Taip pat Johnas įkalbėjo savo mylimąją vykti į serialo „Holokaustas“ (Holocaust, 1978) filmavimą Austrijoje – jis tiesiog negalėjo leisti, kad jaunoji aktorė virstų jo slauge. Tačiau kai mergina sužinojo, kad Johnui pasidarė blogiau, nedelsdama grįžo namo ir likusį laiką praleido šalia mylimojo. Casale’as mirė 1978 metais ant Meryl rankų, kuri sau pasakė, kad daugiau niekada nestatys karjeros aukščiau už šeimą ir artimuosius.
Pirmasis „Oskaras“
Išgyventi padėjo darbas Ji suvaidino epizodinį vaidmenį žavioje Woody Alleno komedijoje „Manhetenas“ (Manhattan,1979). Ir tais pačiais metais susitiko su populiariu aktoriumi Dustinu Hoffmanu šeimyninėje dramoje „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer, 1979) Filmo šūkis skamba taip: „Meilės istorija turi tris puses“. Trečioji šios istorijos pusė, žinoma, buvo vaikas.
Iš pažiūros laiminga Džoana Kramer, pavargusi būti tik žmona ir motina, staiga palieka šeimą bei sūnų Bilį savo vyrui Tedui. Nusivylęs ir sutrikęs Tedas desperatiškai bando padaryti tai, ko anksčiau net neįsivaizdavo esant įmanoma – suderinti darbą ir auginti vaiką.
Tačiau po pusantrų metų, kai Tedo ir Bilio gyvenimas pagaliau ima gerėti, Džoana staiga grįžta – ne į šeimą, o su reikalavimu globoti sūnų. Prasideda „Kramer prieš Kramerį“ procesas.... Šis filmas 1979 metais tapo pelningiausiu filmu Jungtinėse Valstijose.
Iš pradžių Meryl Streep dalyvavo bandymuose vaidinti Kramerio kaimynę Margaret, tačiau aktorė norėjo išbandyti Džoanos vaidmenį. Meryl buvo dar neatsigavusi po Johno mirties ir tai pridėjo vaidmeniui jausmingumo.
Apie Dustino Hoffmano perfekcionizmą ir darbo etiką sklando legendos ir filmavimo aikštelėje jis nervino visus. Svarbiausia, ėmė reikalauti iš Meryl Streep daugiau emocionalumo ir elgėsi taip, kaip draudžiama: priminė mirusį Casale’ą, visaip koneveikė, o kartą net trenkė. Ir visa tai darė tik tam, kad išvestų partnerę iš proto.
Elgesys, žinoma, neleistinas, o Streep vėliau apie savo partnerį kalbėjo itin nepalankiai. Kita vertus, Hoffmano kruopštumas kai kuriais momentais labai padėjo: jis sugalvojo replikas ir ištisus epizodus, kurie sėkmingai įsiliejo į filmą. Vėliau Streep laimėjo „Oskarą“ kaip antrojo plano aktorė. O Hoffmanas ilgai negalėjo atsipeikėti, kad „Oskaras“ atiteko kažkokiai „nebrandžiai aktorėlei“, o ne jam. Juk svarbiausias filme buvo tėvo vaidmuo...
Ilgas ir laimingas santuokinis gyvenimas?!
Meryl tiesiog sugniuždė mylimojo mirtis, bet likimas nenuspėjamas. Praėjus šešeriems mėnesiams po Casale’o mirties, Streep gyvenime atsirado naujas vyras – jos brolio draugas, skulptorius Donas Gummeris. Tuo metu mergina buvo atsidūrusi sunkioje padėtyje: po Johno mirties ji neturėjo kur gyventi, todėl vyras pasiūlė jai savo butą – jis buvo išvykęs į kelių mėnesių kelionę aplink pasaulį. Ji sutiko.
Tarp jų užsimezgė susirašinėjimas, kuris juos suartino ir netrukus virto romanu laiškuose. Kai Gummeris grįžo į Ameriką, įsimylėjėliai neabejojo, kad yra sukurti vienas kitam. Donas pasiūlė Meryl savo ranką ir širdį, o 1978 m. rudenį jiedu atšoko tylias vestuves.
Meryl Streep visada sakydavo, kad dar nesusitaikė su Casale’o netektimi, tačiau Gummeris jai parodė, kad gyvenimas tęsiasi ir kad šis kelias vis dar gali būti nuostabus. Jiedu išaugino keturis vaikus – sūnų ir tris dukteris, iš kurių visi susiejo savo gyvenimą su menu.
Apie Meryl asmeninį gyvenimą nuo tada, kai ji ištekėjo, žinoma nedaug. Jiedu atrodė tobula pora ir staiga kaip žaibas iš giedro dangaus trenkė naujiena apie skyrybas. „Donas Gummeris ir Meryl Streep išsiskyrė daugiau nei prieš šešerius metus, ir nors jie visada rūpinsis vienas kitu, nusprendė gyventi atskirus gyvenimus“, – žurnalistams pernai pranešė aktorės atstovas.
Sutuoktinių skyrybų priežastys nebuvo atskleistos, šis faktas meistriškai slėptas nuo visuomenės. Tai padaryti jiems nebuvo labai sunku, nes Streep niekada nebuvo dažna viešnia žvaigždžių vakarėliuose ir ant raudonųjų kilimų. Paskutinį kartą su vyru ji pasirodė 2018 metų „Oskarų“ įteikimo ceremonijoje.
Ir tada net akyliausiems žurnalistams nekilo įtarimų, kad poros santykiuose ne viskas sklandu, nors sprendimas dėl išsiskyrimo jau buvo priimtas. Galima sakyti, kad tai dar kartą įrodo, jog Meryl Streep yra aukščiausios klasės aktorė, prieš pusę amžiaus sėkmingai pasirinkusi šią profesiją.
Apdovanojimų ir nominacijų „kolekcionierė“
Niekam nereikia priminti, kad Meryl Streep yra viena daugiausiai apdovanojimų pelniusių menininkių pasaulyje. Neįmanoma suskaičiuoti visų per daugelį metų sukurtų Meryl vaidmenų ir pacituoti jos komentarų apie juos. Jai priklauso keli apdovanojimų rekordai: ji 30 kartų (!) buvo nominuota „Auksiniam gaubliui“ ir devynis iš jų laimėjo. Dar vienas rekordas – 21 „Oskaro“ nominacija, laimėjo tris kartus: 1980 metais už filmą „Kramer prieš Kramerį“, po trejų metų už „Sofijos pasirinkimą“ ir 2012 metais įvertinta už „Geležinę ledi“ (The Iron Lady, 2011).
Įdomu tai, kad ji taip pat buvo nominuota penkiems „Grammy“ apdovanojimams – už filmo „Mamma Mia!“ garso takelį ir už vaikiškų audio knygų įgarsinimą. Be to, 2017 metais ji gavo Sesilio B. DeMilio apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.
Kiti svarbūs jos apdovanojimai: trys „Emmy“ apdovanojimai, du Ekrano aktorių gildijos apdovanojimai, du BAFTA apdovanojimai ir vienas Kanų kino festivalio apdovanojimas. Meryl Streep taip pat yra gavusi Harvardo ir Prinstono universitetų garbės daktaro vardus, atidengė savo žvaigždę Holivudo Žvaigždžių alėjoje ir gavo garbės „Auksinį gaublį“ už viso gyvenimo nuopelnus. 2014 metais JAV prezidentas Barackas Obama įteikė jai aukščiausią Amerikos civilinį apdovanojimą – Prezidento laisvės medalį.
Kanų tarptautinis kino festivalis nutarė šiemet pagerbti amerikietę garbingu prizu už nuopelnus į pasaulio kino meną.
„Tavo veidas ir balsas yra mūsų gyvenimo dalis. Tu suteikei šitiek emocijų... Matei, kaip mes augome... Kai žiūriu į tave ekrane, tas judesys, kuris ateina iš tavo savasties, ta energija, ta meilė, ta tiesa... Iš kur visa tai? Ar tu tokia gimei, akivaizdžiai paliesta šių dalykų? Tu apdovanota tokiu tikėjimu, kuris leidžia ir man tuo tikėti“, – stringančiu iš jaudulio balsu kalbėjo Juliette Binoche, įteikdama aktorei Meryl Streep prizą. Išvardijusi savo mėgstamiausius filmus su aktore, prancūzė pridūrė: „Tu pakeitei mūsų žvilgsnį į moteris.“
Kalbas naudoja pilietinei pozicijai išreikšti
Verta paminėti kalbas, kurias Meryl sako atsiimdama savo gausius apdovanojimus. Kiekviena aktorės kalba kino apdovanojimų ceremonijoje sulaukia ypatingo dėmesio, jos pasisakymai ne tik kupini emocijų ir humoro, bet taip pat išreiškia pilietinę poziciją.
2012 metais, atsiimdama trečiąjį „Oskarą“, M. Streep savo kalbą pradėjo juokais: „Kai jie ištarė mano vardą, staiga įsivaizdavau, kaip pusė Amerikos pasakė: „O, ne! Kodėl vėl ji?“ Tais pačiais metais per „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremoniją aktorė, priešingai, keikėsi, nes pamiršo pasiimti akinius – ir jai teko iš atminties atkurti paruoštą kalbą.
Beje, aktorė neslepia, kad kruopščiai ruošiasi kiekvienai ceremonijai ir rašo tekstą net nebūdama tikra dėl pergalės. Meryl Streep sugalvojo surinkti visas iš anksto paruoštas kalbas, kurių neprireikė, ir išleisti jas atskira knyga.
Aktorė neslepia, kad kruopščiai ruošiasi kiekvienai ceremonijai ir rašo tekstą net nebūdama tikra dėl pergalės.
2017 metais Streep „Auksinių gaublių“ sceną panaudojo kaip politinę tribūną. Atsiimdama apdovanojimą už indėlį į kiną, aktorė priminė svarbų nepriklausomos spaudos vaidmenį ir kalbėjo apie diskriminaciją bei etninę įvairovę Holivude. Gražiai ir sąmojingai išjuokė Donaldo Trumpo imigracijos politiką.
„Holivude knibždėte knibžda užsieniečių, tad jei juos visus ištremsime, neturėsime ką žiūrėti. Mums liks futbolas ir mišrūs kovos menai, kurie, primenu, neturi nieko bendra su menu, – sulaukusi salės plojimų ji perėjo prie rimtesnio tono. – Nepagarba gimdo nepagarbą, smurtas gimdo smurtą. Kai asmuo, turintis galią, ją naudoja kitiems įbauginti, mes visi pralaimime.“
Na, o atsiimdama Kanų kino festivalio apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus, Meryl Streep švelniai pajuokavo: „Mano mama kartą sakė, kad laikas bėga, kad jis bėga labai greitai. Ir, nepaisant mano prieštaravimų, ji buvo teisi.“
Sutikite Meryl Streep filme „Kramer prieš Kramerį“ festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ rugpjūčio 6 d. Valdovų rūmų kieme. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.
