„Kaip kultūros ministras galiu pasakyti, kad tikrai kultūros pasaulio šita istorija nepapuošia, o veikiau iškelia labai rimtų klausimų – kiek mes esame pajėgūs sukurti tokį nacionalinį epą (...) Aš manau, kad ir idėja bloga, ir būdas atrinkti tokį projektą – blogas“, – BNS sakė kultūros ministras.
Parengiamiesiems darbams išleista 0,5 mln. litų, bet dabar aišku, kad paties filmo nebus.
A.Gelūnas BNS sakė, kad kūrėjai pateikė reikiamus dokumentus, parodančius, kad pinigai buvo išleisti avansams ir parengiamiesiems darbams. Deja, jų užbaigti nepavyko, nes iš Vyriausybės nebuvo gauti žadėti 10 mln. litų.
„Kultūros reiškinio, politikos, vadybos kontekste, tai yra labai nemalonus faktas, kuris demonstruoja tarsi mūsų nesusitvarkymą su nacionalinės reikšmės kultūros projektais, bet kita vertus, Valstybės kontrolė neranda pagrindo teigti, kad įvyko šiurkštus pažeidimas ir galvoja, kad tie pinigai, kuriuos Kultūros ministerija išmokėjo filmo kūrėjams ir kuriuos juos išleido įvairiems avansams bei parengiamiesiems darbams, nėra neteisėta veika ar pažeidimas. Taigi, manau, kad šitoje vietoje mes nelabai ką turime pasakyti“, – tvirtino ministras. Parengiamiesiems darbams išleista 0,5 mln. litų, bet dabar aišku, kad paties filmo nebus.
Jis sakė, kad ministerija į teisėsaugos institucijas ar teismus kreiptis nesvarsto galimybės, nes to nesiūlo Valstybės kontrolė.
A.Gelūnas atskleidė abejojantis projekto sėkme, jeigu net ir žadėtosios lėšos būtų skirtos, nes esą jam per didelės įtakos turėjo politikai.
„Tai yra tikrai Lietuvos nepuošianti istorija, bet daugiau politine ir viešosios opinijos prasme, o ne finansine ar nusikaltimo prasme, nes visas mechanizmas buvo sudarytas taip, kad ekspertų nuomonės buvo nepaisoma, prisimenant filmo kūrimo istoriją, ir tiems filmo kūrėjams kūrimo privilegija ar pareiga atiteko įsikišus politikams. Net juokauja kolegos, kad ekonominė krizė ištiko laiku, nes mes nebūtume turėję tų 10 mln. litų iš kur paimti“, – BNS sakė kultūros ministras.
2010-aisiais turėjęs pasirodyti Žalgirio mūšio 600-ąsias metinėms skirtas filmas buvo kuriamas kaip epinė drama. Pagrindinis dėmesys, kaip skelbta, filmo scenarijuje turėjo būti skirtas Lietuvos kunigaikščių santykių evoliucijai, ketinta atskleisti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir būsimo Lenkijos karaliaus Jogailos, dviejų valstybių suartėjimą, kuris padėjo sutelkti jėgas lemiamai kovai su grėsminga priešo kariuomene.
Filmo kūrimą taip pat buvo aptemdęs konfliktas tarp scenarijaus autorių.