25-ojo festivalio „Kino pavasaris“, kuris šiemet kviečia filmus žiūrėti namuose, repertuare žiūrovai gali aptikti iš šuns perspektyvos nufilmuotą ir retais, sovietmetį menančiais archyviniais kadrais papildytą dokumentinę juostą „Kosmoso šunys“ (Space Dogs).
Filmo autoriai Elsa Kremser ir Levinas Peteris primena puikiai žinomą istoriją apie Laiką – pirmąjį šunį, išsiųstą į kosmosą, taip pat ir į mirtį. Vis dar galima išgirsti legendą apie tai, kaip Maskvos gatvėmis iki šiol klajoja Laikos vaiduoklis, kartu su juo – gausybė dabar gyvenančių palikuonių, niekieno neprižiūrimų šunų.
Biomedicinos mokslų daktaras Julius Bogomolovas kalbėdamas apie filmą „Kosmoso šunys“ teigia, kad tai nė kiek neprimins nei Davido Attenborougho stiliumi įgarsintos gamtos dokumentikos, nei „Disney“ sukurtos romantiškos istorijos „Dama ir valkata“.
„Kosmoso šunys“ – tartum Chantal Akerman filmo „Iš Rytų“ (From the East) tęsinys. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Ch.Akerman ilgais, nepertraukiamais kadrais filmavo žmones byrančiame Rytų bloke.
Daugiau nei po 25 metų E.Kremser ir L.Peteris ilgais ir nepertraukiamais kadrais filmuoja benamius Maskvos šunis – žymiosios Laikos gentainius, taip ir nepakilusius į kosmosą, o gimstančius, gyvenančius ir žūvančius Maskvos mieste“, – apibūdino J.Bogomolovas.
Filmo žiūrovai gali išvysti šių dienų Maskvoje gyvenančių šunų gyvenimą, jis rodomas be užkadrinių komentarų. Į praeitį nukelia istoriniai kadrai iš sovietinės kosmoso šunų programos.
Pasak J.Bogomolovo, „Kosmoso šunys“, perfrazuojant rašytoją Antoine de Saint-Exupery, yra filmas apie (ne)atsakomybę už tuos, kuriuos prisijaukinome. Taip pat apie gyvūnus utilitaristinėje visuomenėje.
„Tai filmas apie žiaurumo kilmę. O kas žino, galbūt žiūrovui ši istorija pasirodys kaip postsovietinės traumos metafora ar drąsi utilitaristinės visuomenės kritika. Kaip ir bekraštės kosmoso platybės, „Kosmoso šunys“ skatina mąstyti apie savo būtį ir vietą šioje planetoje“, – teigia mokslų daktaras.