Filmo centre – kelerius metus filmuota jaunos moters, Z kartos atstovės, Robertos istorija. Režisierės kamera aštriai ir su švelniu intymumu užfiksavo dalies 10-ojo dešimtmečio viduryje gimusių Lietuvos jaunuolių portretą. Pasaulinė filmo premjera pavasarį įvyko Toronte, Kanadoje, dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“ – didžiausiame Šiaurės Amerikos ir viename reikšmingiausių pasaulio dokumentikos festivalių.
„Jai neramu ir nuobodu, ji laukia kažko, ko tikriausiai net negali įvardinti. Tačiau joje yra ir kažkas juokingo – tas prakeiktas nerimastingumas, kai ji nuo kalbų apie depresiją pereina prie smagaus siūbavimo pagal muziką, padirbusi aukle jau daro tatuiruotę kažkokiam vaikinui kambaryje arba tiesiog apibendrina dar vieną beprasmį bandymą susirasti pastovų darbą. „Burnoje jaučiu kartų nesėkmės skonį. O dabar – kavos skonį“, – įspūdžiais apie pagrindinę heroję po pasaulinės premjeros dalinosi „Cineuropa“ kino žurnalistė Marta Balaga.
„Švelniai užjaučiantis jaunos lietuvės, kuri blaškosi po gyvenimą ieškodama krypties, portretas <...> Pagrindinė veikėja Roberta įtraukia, su ja lengva leisti laiką, o galiausiai žavinga yra tai, kad su filmo pabaigos titrais atsiranda jausmas, kad ji pagaliau žino, kur link eina“, – „Business Doc Europe“ recenzijoje rašė Nick Cunningham. „Kelerius metus filmuotas filmas – palydėtas daugybės šukuosenų, tatuiruočių ir auskarų – atspindi jos, kaip asmenybės ir moters, augimą, o jos gebėjimas perjunginėti pavaras, keisti kryptį ir keisti planus liudija apie jos potencialą.“
„Kaip ir daugelis dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių, Roberta dar neišsiaiškino, kaip jai gyventi. Ji neturi darbo ir neatrodo, kad chroniškas nedarbas ją vargintų. Kol ji gali sau leisti nusipirkti cigarečių, šuniui maisto, pasidaryti tatuiruotę ir įeiti į vietinius pankų klubus, tol gyvenimas yra paprastas“, – apie filmą „Point of View Magazine“ rašė Pat Mullen. „Filmas „Roberta“ perteikia kartos, kuri trokšta daugiau ir nuolat jaučiasi nerimastinga, vargus. Pripildytas pankroko muzikos ir veržlaus herojės jausmingumo, per individualią istoriją filmas atranda universalų pasakojimą.“
Pagrindinei Elenos Kairytės filmo herojei Robertai reikia nedaug – ji tenori gyventi ramiai, bet nenuobodžiauti. Šios dvi priešpriešos ją dažnai nuveda į destrukciją. Stebint Robertą vis naujame jos gyvenimo etape, išryškėja jos kartą neretai lydintis finansinio ir dvasinio nestabilumo, neužtikrintumo, nuolatinės kaitos jausmas. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
Po lapkričio 22 d. nacionalinės filmo „Roberta“ premjeros „Kablyje“, Vilniuje jį bus galima išvysti „Skalvijoje“, senamiesčio „Pasakoje“ ir „Forum Cinemas Vingis“, Kaune – kino centre „Romuva“, o taip pat Klaipėdoje („Arlekinas“), Panevėžyje („Garsas“), Gargžduose („Minija“) ir Visagino kultūros centre. Daugelį filmo seansų lydės susitikimai su kūrybine komanda, išsamią informaciją apie filmo peržiūras galite rasti čia.
Tai yra pirmasis režisierės Elenos Kairytės pilno metro filmas. Iki šiol Lietuvos žiūrovams ji yra pristačiusi du trumpametražius filmus: „Mudu abudu“ (2019) ir „Mažasis mėnulis“ (2020).
