Šiuo metu, visos turtinės teisės į audiovizualinius kūrinius paprastai autorių yra perleidžiamos už santykinai mažą vienkartinį atlyginimą, kuris neatspindi kūrinio sukuriamos ekonominės vertės. Naudodamiesi rinkos ir derybine galia, tretieji asmenys, pavyzdžiui, transliuojančios organizacijos, dažnai siekia išpirkti visas kūrinių autorių ir gamintojų turtines teises ir už tai gauti nemenkas pajamas. Tam yra palanki įstatymų bazė, kuri, įdiegus naująją direktyvą, netrukus bus keičiama.
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ tarybos pirmininko, režisieriaus ir scenaristo Alvydo Šlepiko nuomone dabar valstybėje yra palankus metas daryti būtent tuos pokyčius, kurie atneštų finansinę naudą kūrėjams. „Perkėlus direktyvą būtų sudarytos visos sąlygos užtikrinti teisingą atlyginimą kino ir televizijos kūrėjams, kuris priklausytų ir nuo kūrinio populiarumo, ir sklaidos,“ – teigia A. Šlepikas.
Praėjusių metų duomenimis, televizijos kompanijos susirinko beveik 50% atlygio už audiovizualinių kūrinių naudojimą, kuris galėjo atitekti tų kūrinių autoriams. Vien per 2019 metus, dėl spragų teisinėje sistemoje, Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai neteko apie 400 000 eurų.
„Dažniausiai autorius gauna tik vienkartinį užmokestį. Jis tikrai yra mažesnis, negu tas, kurį galėtum gauti už kūrinių antrinį panaudojimą. Tarkime, norėdamas pažiūrėti savo filmą aš susimoku legalioje platformoje, tačiau nuo peržiūrų skaičiaus mano atlygis nekinta. Iš kūrėjo, tu tampi tik savo filmo žiūrovu. Čia ne tik finansinis, bet ir emocinis klausimas, kuris paliečia visą kūrybinę komandą. Operatorius, scenaristus ir kitus,“ – sako režisierius ir aktorius Mykolas Vildžiūnas.
Minėtos direktyvos tikslai yra keli. Ja siekiama atnaujinti visuomeninių santykių dėl kūrinių naudojimo reguliavimą ryšium su technologijų pažanga, sumažinti kliūtis kūrinių sklaidai ir naudojimui tarp valstybių narių skaitmeninėje erdvėje. Taip pat Europos Sąjungos lygiu harmonizuoti autorių ir atlikėjų turtinių interesų apsaugą.
Pasak „AVAKA“ tarybos pirmininko Alvydo Šlepiko, naudodami audiovizualinius kūrinius komerciniams tikslams, tretieji asmenys gauna pajamas ne tik iš transliavimo paslaugų tiekimo, bet ir iš kolektyvinių administravimo organizacijų.
„Mes administruojame ir surenkame audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams priklausančias antrines pajamas, deja dažnai atlyginimas išmokamas ne patiems kūrėjams, o jau jų teisių perėmėjams. Tuomet autorių ir prodiuserių kolektyvas tampa nebe plačiu kūrėjų kolektyvu, o saujele teisių turėtojų arba perėmėjų. Kadangi vienijame daugiau nei 650 Lietuvos autorių bei prodiuserių, norime, jog jiems būtų teisingai atlyginta. Juk autorius su kūriniu turi ryšį, tiek asmeninį, tiek ir komercinį, todėl kūrinio generuojamos pajamos bent iš dalies turėtų atitekti jo kūrėjui,“ – sako A. Šlepikas.
Direktyvos įgyvendinimu rūpinasi Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvą privalo įgyvendinti iki 2021 m. birželio 7 d.
