Tad „Nepatogus kinas“ šiemet ir vėl kviečia pasilikti ilgiau – daugybę festivalio filmų lydės renginiai, pokalbiai ir galbūt iki šiol dar nepatirtos patirtys.
Kartais pažiūrėjus filmą būna smalsu, o kaip gi dabar gyvena jo herojai? „Nepatogaus kino“ žiūrovai turės galimybę paklausti jų pačių – po kai kurių filmų seansų pokalbiams prisijungs ir jų kūrėjai ar herojai.
Štai į festivalį atvykstanti režisierė Uli Decker filme „Mano tėvo suknelės“ tragikomiškoje šeimos istorijoje mėgina atrasti tikrąją, visą gyvenimą kruopščiai slėptą, savo tėvo asmenybę ir spintoje gulėjusias paslaptis – po šio filmo seansų ji pasiliks pokalbiui su žiūrovais. Režisierei Rachel Daisy Ellis filmo „Eros“ idėja taip pat gimė iš asmeninių patirčių: vieną vakarą kiek neįprastoje vietoje – viename Brazilijos meilės motelių – paskirtas pasimatymas neįvyksta, bet kūrėja susidomi šių motelių fenomenu ir sukuria apie tai filmą. „Eros“ seansus lydės ne tik susitikimai su pačia režisiere, bet ir pokalbiai apie malonumą su seksologe Roberta Pečiūraite.
Festivalyje vyksiančių dviejų lietuviškų filmų premjeros taip pat bus palydėtos susitikimų. Į nacionalinę filmo „Šventiesiems stebint“ (rež. Sergej Orlov) premjerą atvyksta jo pagrindiniai herojai – ukrainietis menininkas Oleksandras Klimenko su žmona Sofija Atlantova. Jie tapo ikonas ant šovinių dėžių – brutalumu dvelkiančios karinės šiukšlės virsta tikėjimą nešančiais meno kūriniais. Kito lietuvių gamybos filmo – „Zero Zone“ – režisierius Mark Hammond festivalio žiūrovams pats gyvai pristatys kartu ir gniuždantį, ir įkvepiantį pasakojimą apie karo paliestus žmones Ukrainoje ir jų pasiryžimą kovoti toliau.
Apie filmus ir gyvenimą po jų žiūrovai taip pat galės paklausinėti filmų „Giria“ (rež. Lidia Duda) ir „Kas, jei ne mes?“ (rež. Juliane Tutein) herojų, o taip pat „Fauna“ (rež. Pau Faus), „Juodoji demokratija“ (rež. Connie Field) ir „Amžinas tu“ (rež. Hans Block, Moritz Riesewieck) kūrėjų.
Patyriminiai seansai
Žiūrėti filmus galima ne vien akimis, o juos palydėti gali ne vien pokalbiai, tad po kai kurių filmų festivalis kviečia pakutenti visas jusles. Ar fotografija gali tapti savo aplinkos refleksijos būdu? Kaip pastebėti tai, kas turi būti įamžinta? Po filmo „Aš dar ne tokia, kokia noriu būti“ (rež. Klára Tasovská) žiūrovai galės patys tai atrasti ir išbandyti Vilniuje, MO muziejuje, ir Kaune, „Auditorijoje“, rengiamose autoportretų dirbtuvėse kartu su Neringa Rekašiūte.
O ar kada patyrėte miško maudynes? Filmas „Miško karta“ (rež. Virpi Suutari) įkvėpė pakviesti žiūrovus pasimaudyti miško atmosferoje. Šią unikalią sensorinę patirtį ves pirmoji Lietuvoje sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje Mila Monk. Ji kvies pajusti, pamatyti, suklusti ar užuosti – dalyviai ne tik atsijungs nuo minčių srauto, bet ir pažins miško būtybes. O po miško maudynių ji pakvies į kino salę, kur visi žiūrovai bus pasitikti su miško arbata galės dar daugiau sužinoti apie šias praktikas.
„Kartais nė nesusimąstome, kokią didžiulę prabangą turime gyvendami sostinėje – miško maudynes galime patirti nė neišvažiavę iš miesto ribų, Belmonto draustinyje. Vilnius buvo tituluotas „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ – už impulsą pokyčiams, pastangas ir siekį kurti visapusiškai aplinkai palankų gyvenimą mieste. Tad svarbu vertinti ir branginti tai, ką turime“, – pabrėžia šį renginį pristatančio „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ komunikacijos projektų vadovė Ugnė Belevičiūtė.
Svarbūs pokalbiai reikšmingiems pokyčiams
Žmogaus teisės – ne tik teisinis terminas, bet ir kasdienė praktika, gyvenimų istorijos. Tad „Nepatogus kinas“ šiemet tradiciškai pakvies įvairiausio formato asmeniškiems ir paveikiems pokalbiams apie tai.
Praėjusiais metais pirmą kartą surengtas istorijų pasakojimo renginys „Nepatogūs pasakojimai“ sulaukė didžiulės sėkmės – jo metu žiūrovai ir šluostė ašaras, ir sėmėsi įkvėpimo bei stiprybės. Tad šiemet „Nepatogus kinas“ kartu su 30-metį švenčiančiu Lietuvos žmogaus teisių centru vėl ruošia sceną filmų scenarijų vertoms istorijoms – toms, kurios vyksta visiškai šalia: mūsų mieste, gatvėje, laiptinėje ar darbovietėje. Spalio 12 d., 14 val., Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje žiūrovai išgirs asmeniškas, labai skirtingas, bet vienodai įtraukiančias pačių žmonių pasakojamas jų istorijas.
Lyčių lygybės siekis ir su tuo susiję iššūkiai, deja, dar vis yra neišsemiama tema, tad „Nepatogus kinas“ bendradarbiaudamas su Europos Parlamento biuru Lietuvoje, sudarė specialią programą „Ieškant lygybės“. Prievarta, smurtas, (ne)verkiantys vyrai, darbo ir šeimos balansas – tik kelios svarbios temos, kuriomis kalbės šios programos filmai, o juos lydės ne mažiau įdomūs ir įvairūs renginiai: nuo savigynos pradmenų mokymų iki svarbių ir jautrių pokalbių.
Žvelgti giliau pakvies ir prie festivalio šiemet prisijungiančios tinklalaidės „Dialogas“, „Žaidžiam žmogų“ ir „Nara“ – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje po specialiai atrinktų filmų seansų kartu su žiūrovais vyks jų įrašų sesijos.
Toliau nei kinas
Geri filmai praplečia, sujudina realybę, tačiau kartais vien vaizdų bei žodžių perteikti tam tikras būsenas jau nebeužtenka – jas reikia patirti. Tad „Nepatogus kinas“ žengia dar toliau – į išplėstinę realybę – ir spalio 17–27 d. kviečia į specialią parodą „NK-Interactive“. Technologijos praplės ribas – iš pasyvių stebėtojų žiūrovai taps istorijų dalyviais ir išgyvens realias patirtis: panirs į haliucinacinę būseną, patirs realybės trūkius. Tokias programas rengia prestižiniai – Venecijos, Kanų ir kiti – kino festivaliai, o „Nepatogaus kino“ dėka jau antrą kartą tai bus galima patirti ir Lietuvoje.
„Nepatogus kinas“ žiūrovus pakvies net į užkulisius – festivalyje bus galima patiems išgirsti, kaip gimsta filmo verta istorija. Vienoje seniausių Europos dokumentikos programų „ESoDoc“ dalyvausiantys kino industrijos profesionalai atskleis, ties kuo dirba šiuo metu – spalio 15–16 d. jie kartu su audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA atvers žiūrovams duris į savo būsimų projektų pristatymus.
Festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 8–27 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose, kiekvienų namų ekranuose, daugiau nei 400 bibliotekų ir net įkalinimo įstaigose.
