Šešerius metus filmuotos trijų nepasiduodančių ir už savo bendruomenės interesus kovojančių žmonių istorijos persipina su šokiruojančiais ir, deja, tikrais vaizdais atskleidžiančiais policijos brutalumą. Politinis rėžimas šalyje agresyviai malšina opoziciją, tačiau to nepabūgę filmo herojai tampa žiūrovų vedliais į Kambodžos pavasarį, kuris brėkšta it nauja diena, nešanti viltį ir taip trokštamus pokyčius. Filmo režisierius atvyks į festivalį pristatyti savo filmo Lietuvos žiūrovams.
Filmo veiksmas nukelia dar į 2007-us metus kuomet prasidėjo konfliktas dėl Boeung Kak ežero ir šalia jo įsikūrusių gyventojų žemių. Ministras pirmininkas Hun Sen davė leidimą privačiai kompanijai panaudoti šią žemę. Tai suteikė galią nugriauti šalia ežero įsikūrusius namus, o patį ežerą užversti smėliu. Gyventojų laukia ne tik priverstinis iškeldinimas, bet ir jų turto sunaikinimas. Šiuo momentu ir sutinkame dvi jaunas mamas Tep Vanny ir Toul Srey Pov, kurios pasiryžta stoti į kovą su bendruomenę ištikusia nelaime. Jos bando atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į vykstančią neteisybę. Abi moterys yra kelios iš maždaug 830 tūkstančių (anot „The Irish Times“) priverstinio žemės atėmimo aukų. Vyksta vieši protestai, o jų organizatoriai nėra saugūs, po vieno iš protestų abi moterys yra suimamos.
Tuo tarpu paraleliai pasakojama ir budistų vienuolio Luon Sovath, tapusio bendruomenės pasipriešinimo simboliu, istorija. 2009-ais metais budistų vienuolio šeima ir kaimynai, 175 šeimos, prieš savo valią iškeldinami iš savų namų. Tai paskatina Luon Sovath stoti į protestą. Vienuolis ne tik moko vietinius žmones kaip save reprezentuoti teisme, tačiau ir filmuoja visą matomą neteisybę – policijos pašautus žmones (jo artimieji taip pat tampa policijos aukomis), agresyvų protestų išvaikymą naudojant jėgą. Jis tuo dalinasi su pasauliu, todėl ilgainiui Luon Sovath tampa išties pavojinga likti Kambodžoje.
Peržvelgus istorinę ir politinę Kambodžos raidą, galima pastebėti, kad tai yra diktatūrinių rėžimų išvarginta šalis. Raudonųjų Khmerų karinės diktatūros laikotarpiu šalis patyrė genocidą prieš savo tautą. Nužudyta 1-3 milijonai iš beveik 7 milijonų žmonių. Karinės diktatūros metu vyko rašto, pinigų ir užsienio kalbos draudimas bei valstybės ūkio pertvarkymas į žemės ūkio komunas, kuriose žmonėms tekdavo dirbti po 18-20 valandų. Žlugus žemės komunoms toliau sekė Raudonųjų Khmerų inicijuotas Vietnamo užpuolimas. Tačiau Vietnamas nuvertė raudonąją valdžią 1979-ais metais, kol galiausiai Hun Sen su partija perėmė valdžią 1985-aisiais.
Nors Kambodžos valdymo forma yra konstitucinė monarchija, joje veikia parlamentinė atstovaujamoji demokratija su ministru pirmininku Hun Sen priešakyje. Hun Sen priklauso ir pasaulio rekordas – jis yra ilgiausiai, virš 30 metų, ministro pirmininko pareigas einantis asmuo. Analizuojant jo valdymo būdą, svarbu pastebėti, kad Hun Sen kartu su Kambodžos valdančiąja liaudies partija uždraudė viešuosius susirinkimus taip suteikdami galią policijai naudoti agresiją juos išvaikant. Hun Sen kartu su partija pilnai kontroliuoja žiniasklaidą, taip neleidžiant oponentams įgyti galios naudojantis viešais protestais ir žiniasklaidos kanalais. Šių metų liepos mėnesį Kambodžoje vykę rinkimai, kuriuose surinkusi 83,02 procentus balsų vėl gi triumfavo Kambodžos Liaudies partija. Jai atiteko visos 125 vietos parlamente. Hun Sen iš posto nesitrauks dar bent ateinančius penkerius metus. Paradoksalu, kad prieš rinkimus 2017-ų metų rugsėjį, didžiausios opozicijos partijos lyderis Kem Sokha buvo suimtas dėl kaltinimų išdavyste. Jam ir kitiems 118 partijos nariams penkerius metus draudžiama užsiimti politine veikla.
Dokumentinis filmas „Kambodžos pavasaris“ kaip ir jo sekami protestuotojai skleidžia žinią apie žmogaus teisių pažeidimus, demokratijos stoką Kambodžoje, apie policijos brutalumą malšinant protestus. Žmonės Kambodžoje nori geresnio rytojaus ir dėl jo yra pasiryžę kovoti, išeiti į gatvę ir reikalauti to, kas jiems priklauso.
Festivalis „Nepatogus kinas“ Vilniuje vyks spalio 4–14 dienomis, o dar vienuolikoje Lietuvos miestų festivalio dokumentiką žiūrovai galės pamatyti iki spalio 28 dieną.
Bilietai renginio vietoje į visus festivalio filmus – nuo 1 cento. Išankstinius bilietus galima įsigyti internetu. Daugiau informacijos – čia.