Retų ligų dienos išvakarėse kino teatre „Pasaka” įvyko režisieriaus Noaz Deshe filmo „Baltas šešėlis” premjera. Filmas pasakoja apie Tanzanijos albinosą berniuką Aliasą, kuris turi gyventi jausdamas nuolatinį pavojų dėl savo gyvybės. Po filmo žurnalistė Jovita Valeikaitė, Eugenija Kovaliova, tarpdisciplininių Afrikos studijų magistrantė, Jungtinėse Tautose Afrikoje dirbusi Rūta Avulytė-Jėlagė ir prof. dr. Algirdas Utkus, VU Medicinos fakulteto dekanas, diskutavo apie stigmatizaciją, mūsų tolerancijos ribas ir pakantumą kitoniškumui. Kas verčia mus pašiepti, atstumti ir netoleruoti „kitokių” žmonių? Diskusijos dalyviai vieningai pritarė – neišprusimas. Žinios ir susidūrimas su „kitokiu” nei mes yra pirmas ir pagrindinis žingsnis tolerantiškesnės visuomenės link.
Kitokie išoriškai, tačiau tokie patys žmonės
Albinizmas pasireiškia, kai žmogaus odoje (taip pat akyse ir plaukuose) trūksta melanino pigmento, kuris suteiktų spalvas ir saugotų nuo ultravioletinių spindulių. Tai reta liga ir pasaulyje ja serga vienas žmogus iš 17 000. Diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto dekanas, prof. dr. Algirdas Utkus patikino, kad nors liga išskiria žmogų išoriškai, ji nepažeidžia žmogaus intelekto ar psichikos. Taigi, žmogus sergantis albinizmu, yra visiškai toks pat, kaip bet kuris kitas, ir išsiskiria tik oda, akių ir plaukų spalva. Albinizmo ligos turėtojas vystosi kaip visi kiti, mąsto kaip visi kiti, ir jaučia taip, kaip ir visi žmonės.
Pasmerkia patyčioms ar net mirčiai
Ir visgi, neišprusimas įvairiose pasaulio dalyse, pasmerkia „kitokius” žmonės įvairioms nepelnytoms kančioms ar net mirčiai. Afrikoje albinizmas gali būti vertinamas dvejopai: tai blogio arba sėkmės simbolis Manoma, kad jie yra atsiųsti velnio, yra Europos kolonistų vaiduokliai, ar kad jų nukirstos galūnės atneš turtus. Tai skatina jų persekiojimus ir žudymus. „Mūsų gimtinėje mažumos atstovai dažnai „išsisuka” su švelnesnėm – patyčių „bausmėm”, tačiau abi kultūros stigmatizuoja kitokius žmones. Apsimetam Dievais”, – taip šį reiškinį įvardijo KTU Tarptautinių ryšių departamento direktorė Rūta Avulytė-Jėlatė, dirbusi Jungtinėse Tautose Liberijoje.
Visi žmonės yra ir turi teisę būti skirtingi
Norint gyventi tvirtesnėje visuomenėje, kurioje visi jaustumėmės saugūs ir lygiaverčiai nariai, privalome suprasti, kad visi žmonės yra ir turi teisę būti skirtingi. Kaip pabrėžia tarpdisciplininių Afrikos studijų magistrantė Eugenija Kovaliova, tik mokydamiesi apie kitus, įsileisdami juos į savo pasaulius, mes galime naikinti neigiamus stereotipus ir prietarus. Mes nemanome, kad mūsų pačių įsitikinimai ar išorė yra keista ar juokinga, nes tai yra tai, prie ko esame pratę, ir nesusimąstome, kad kitiems mes taip pat galime atrodyti kitokie. Atsidūrus tarp kitos kultūros, rasės, religijos žmonių, tai mes galėtume tapti tais, kurie yra išstumiami iš visuomenės ir patiria fizininį bei psichologinį smurtą vien dėl savo kitoniškumo. Ar tai yra teisingas pasaulis?