Šiemet, kaip ir pernai, Baltijos šalių kiną žiūrovai kviečiami pažinti dviem būdais: lapkričio 2–6-ąją filmus žiūrint gyvai kultūros centre „Scandinavia House“ Niujorke ir lapkričio 4–13-ąją virtualiai prie kompiuterių ekranų. Daugumą gyvų seansų vainikuos režisierių susitikimai su žiūrovais.
Iš viso šių metų festivalyje bus parodyta 15 vaidybinių, dokumentikos ir animacinių filmų. Tarp jų – Kristijono Vildžiūno „Dainos lapei“ (2021), Lauryno Bareišos „Piligrimai“ (2021), Emilijos Škarnulytės „Kapinynas“ (2022), Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ (2022) ir šio pirmtakas „Mariupolis“ (2016).
Šių metų festivalio temą „Praeitis ar dabartis“ padiktavo Baltijos šalis ir pasaulį sukrėtusi Rusijos invazija į Ukrainą. Intensyvus emocinis atsakas skirtingai atsikartoja visoje renginio programoje.
-
Knygos apžvalga. Karlo Ove Knausgårdo „Mano kova. Kartais turi lyti“
-
Autorinių teisių aktyvistai viešina galimą plagiatą: tarp kaltinamųjų – garsūs socialinių tinklų tapytojai ir „paveikslai.lt“
-
Moterys politikoje: trumpas nesusipratimas ar ilgalaikis pokytis?
-
★★★☆☆ / „Liūdesio trikampis“ – tiesmukas ir tuo patenkintas
„Kaip ir skelbia festivalio šūkis, publika skatinama pažvelgti į pasaulį baltiškomis akimis. Džiugu, kad šių metų festivalio žvilgsnis krypsta į tai, kas svarbiausia Baltijos šalims: solidarumas su Ukraina, tikroji laisvės kaina ir, galiausiai, viltis“, – sakė Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius ir pasidžiaugė, kad penktus metus iš eilės Niujorke pristatomas platus lietuviškų filmų pasirinkimas.
Pristatydama šių metų filmus, festivalio programos vadovė Jūle Rozite sakė, kad prasidėjus karui rytų europiečiai ir jų bendruomenės visame pasaulyje patyrė disonansą, jausdami lyg esamuoju laiku vyksta praeities ir dabarties įvykiai.
„Staiga šeimų traumos ir kolektyviniai prisiminimai iškilo į paviršių, nes okupacijos istorijos, kurias kiekvienas girdėjome, išgyvenome augdami, ėmė sklisti vėl – šįkart realiu laiku Ukrainoje. Baltijos šalių kinas mums primena, kas buvo ir veikia, kaip įspėjimas, koks svarbus yra visuotinis pasipriešinimas“, – pranešime spaudai cituojama J.Rozite.
Lietuvio M.Kvedaravičiaus darbai – ypač reikšmingi festivaliui. Kanuose specialų apdovanojimą pelnęs, Niujorke pirmą kartą rodomas „Mariupolis 2“ – sukrečianti dokumentika atskleidžianti, kaip brutalūs Rusijos veiksmai Ukrainoje sugriovė ten gyvenančių žmonių likimus. Šis filmas lietuvių režisieriui kainavo gyvybę – rinkdamas medžiagą kūrėjas buvo nužudytas okupantų.
Po „Mariupolis 2“ premjeros žiūrovų laukia susitikimas su M.Kvedaravičiaus sužadėtine Hanna Bilobrova, kuri parvežė į Lietuvą žuvusio Manto kūną ir sugebėjo slapta išgabenti iš karo niokojamos Ukrainos judviejų filmuotą medžiagą. Apie filmą su H. Bilobrova kalbėsis Jeilio universiteto magistrantas, politologas ir politikos apžvalgininkas Maksimas Milta.
„2018 metais startavęs festivalis išgyveno sunkius pandemijos metus, nenutraukė veiklos ir augina savo publiką. Mums svarbu kiekvienais metais festivalyje pristatyti nors kelis filmus, kurie pasakotų mūsų regiono istoriją, leistų Amerikos žiūrovams giliau pažvelgti į kitapus Atlanto esantį pasaulį. Manau, šiemet svarbiu festivalio akcentu taps Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Mariupolis 2“. Šis filmas – brutalaus karo Ukrainoje liudijimas, o taip pat ir skaudžios asmeninės istorijos testamentas“, – sakė Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Vaclovas Šalkauskas.
Niujorko premjera, į Šveicarijos kino festivalio „Visions Du Reel“ konkursinę programą patekęs pirmasis ilgametražis režisierės E.Škarnulytės dokumentinis filmas „Kapinynas“ (Burial) – lyg archeologinė ekspedicija į paprastam žmogui nebeprieinamas demontuojamos Ignalinos atominės elektrinės erdves. Baugiai aktualus branduolinio kuro ciklas iš arti: nuo urano kasyklų, kunkuliuojančių branduolinių reaktorių iki radioaktyviųjų kapaviečių.
Po premjeros laukia diskusija su filmo autore E.Škarnulyte ir Niujorko modernaus meno muziejaus „MoMA“ kuratore Sophie Cavoulacos.
Šiaurės Amerikos premjera, į didžiausio Šiaurės Europos Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ konkursinę programą įtraukta K. Vildžiūno juosta „Dainos lapei“ (Songs for a Fox) – siurrealistinė pasaka apie muzikantą, ieškantį prarastos mylimosios. Orfėjo ir Euridikės mito motyvais paremta drama plėtojama pagrindinio veikėjo sapnuose, susipynusiuose su posovietiniame letarge skendinčia provincijos realybe.
Po premjeros režisierių K.Vildžiūną kalbins kino kritikas, „e-flux“ video ir kino kuratorius, Niujorko universiteto (NYU) ir Bruklino koledžo docentas Lukas Brašiškis.
Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“ nominacijos, 78-ojo Venecijos kino festivalio „Orizzonti“ programoje pelnęs geriausio filmo apdovanojimą, Europos kino kritikų gausiai įvertintas L.Bareišos pasakojimas „Piligrimai“ – nerimo kupina kelionė į asmeninius netolimos praeities įvykius. Joje po gabalėlį atskleidžiama artimųjų tragedija ir kuriamas viltingas neišspręsto pykčio pilno žmogaus portretas.
