„Pamačiusi filmą likau sužavėta kūrybinės komandos darbu. Žinoma, tai, ar filmas bus parodytas Tarptautiniame Kanų filmų festivalyje, priklausys nuo to, kokio žanro filmų festivalio organizatoriai ieškos. Turiu įtarimų, kad šiemet jie palankiau žiūrės į juostas, kuriose dominuoja stiprių moterų charakteriai. Gera žinia ta, kad „Pelėdų kalne“ yra labai gerų moterų kuriamų personažų. Kinematografine prasme filmas išties įspūdingas, labai stiprus ir garso takelis, o visų aktorių vaidyba išties aukšto lygio. Tad šansų tikrai yra“, – sako J.Quella.
Pasak J.Quella, „Pelėdų kalno“ parodymas Kanų kino festivalyje padėtų užtikrinti tarptautinį platinimą bei leistų A.Juzėno pokario meilės drami pelnytai pasiekti žiūrovus už Rytų Europos ribų.
J.Quella – viena iš žymiausių Jungtinės Karalystės kino prodiuserių, jos portfolio – kelios dokumentinės juostos ir daugiau nei 15 filmų, įskaitant „Oskarui“ nominuotus „Don‘t tell“ bei „Romanzo Criminale“. Pastarasis 2006 m. pelnė Europos filmų akademijos nominaciją. Jacqueline taip buvo ir Emilio Vėlyvio filmo „Redirected / Už Lietuvą“ vykdančioji prodiuserė.
Tarptautinis Kanų filmo festivalis vyks šių metų gegužės 8–19 dienomis.
Pokario meilės dramos „Pelėdų kalnas“ siužetas nukelia į 1947–1953 metų Lietuvą, kai Antrojo pasaulinio karo chaosą ištvėrusi „sulaužyta“ jaunoji karta turėjo rinktis tarp emigracijos, traukimosi į mišką ir prisitaikymo tuometinėje okupuotoje šalyje. Tai filmas, kuriame telpa daugybė siužetinių linijų.
„Pelėdų kalnas“ pasakoja apie meilės trikampį tarp partizano Šmelingo bei gimnazistų Tado ir Ritos. Šmelingas atsisako „patogaus“ gyvenimo ir renkasi pasiaukojantį partizaninį žygį į Vakarus tam, kad būtų nunešta žinia laisvam pasauliui ir JAV Kongresui apie Baltijos šalių nepriklausomybės siekį bei Kremliaus nusikaltimus. Kartu tai pasakojimas apie tokius kaip Tadas, įsimylėjusius Ritą, maištavusius tyliai, be ginklo, besistengusius išgyventi.
ai pasakojimas apie tuos, kurie vylėsi laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, apie tuos, kurie savo sudaužytų likimų fone pasidavė, apie „sulaužytą“ pokario tautą. Tai pasakojimas apie žmones, kur kiekvienas atrado savo būdus, išraiškos formas pasakyti ar perteikti tai, kas jiems nepriimtina, kai kartais negali to pasakyti garsiai.
Kad ir kokį kelią pasirinko kiekvienas iš filmo herojų, laisvės troškimo negalėjo numalšinti niekas. Režisierius visapusiškai atskleidžia pokario kartos veidą, išgyventas emocijas, kovos už laisvę ar būtį ir baimės atmosferą – baimės, taip ir nenumalšinusios nenumaldomo laisvės šauksmo.
